Kaltas karantinas
Velykų G. Jazdauskienė itin laukia. „Esu tikinti, tad Velykos, Kalėdos man – gražiausios metų šventės, – dalijasi pašnekovė. – Per Velykas namus puošiu savo kurtais dekoratyviniais kiaušiniais. Pasimokiau iš savo klaidų – anksčiau buvau, kaip sakoma, batsiuvys be batų, o dabar ir sau esu prisigaminusi tų „gintarinių“ kiaušinių. Ant stalo, suprantama, atsiduria valgomi margučiai. Tiesa, viskam pritrūksta laiko, tai juos marginu paprastesniais būdais, vaikams duodu pasireikšti.“
Gintarą mėgstančiai moteriai idėja pamėginti sukurti į gintarą panašius kiaušinius kilo karantino laikotarpiu, kai visi buvome uždaryti namuose ir turėjome daug laisvo laiko.
„Aš, kaip ir daugelis, tą laiką leisdavau gamtoje. Vaikštinėdama pajūriu ir ieškodama gintarų pamaniau: kaip būtų įdomu Velykoms sukurti ką nors, kas būtų bent šiek tiek panašu į gintarą. Tikrą gintarinį kiaušinį pasidaryti vargu ar mokėčiau, o ir brangu būtų, tad pradėjau ieškoti, kaip išgauti gintaro imitaciją“, – pasakoja Goda.
Daug laiko teko skirti eksperimentams. Iš užsienio atsisiuntė įvairių priemonių, kurių Lietuvoje nerado, peržiūrėjo daug vaizdo įrašų, bandė ir bandė, kol galiausiai pavyko. Rezultatas – stulbinantis! „Kas pamato, mano, kad čia – gintaras“, – sako G. Jazdauskienė.
Gausa: namų dekoracijoms silpnybę jaučianti Goda ir pati jas kuria, ir ieško jų Lietuvoje ir užsienyje. / G. Jazdauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Reikia laiko ir kantrybės
Pašnekovės teigimu, „gintarinio“ margučio gaminimo procesas yra gana ilgas, trunka iki savaitės.
„Svarbu, kad gerai išdžiūtų medžiagos, – sako Goda. – Naudoju gelinę pastą, kurią maišau su akriliniu laku, šiek tiek grunto ir dažų milteliais. Užmaišius mišinį reikia žiūrėti, kad masė būtų gana klampi, bet ir staigiai nestingtų, tuomet į akrilinę kiaušinio formą įlieti ją ir laukti, kol sustings. Stingstant reikia barstyti aukso folijos blizgučius, o kai masė sustingsta, – dažais ir rašalu, pasitelkus kempinėles, bandyti išgauti gintaro spalvas.“
Tiesa, nors darbai ir atrodo labai panašūs, neįmanoma gauti vienodo rezultato – visi jie šiek tiek skirtingi.
Jau pagamintus kiaušinius kūrėja papuošia užrašu. „Pastebėjau, kad žmonėms labai patinka užrašai, ypač kai kalbame apie rankų darbo gaminius, dažnas nori, kad jie būtų kaip nors personalizuoti“, – sako pašnekovė.
Pasirinkimas: „gintariniai“ kiaušiniai, puošti užrašais, tampa Velykų puošmena ar dovana. / G. Jazdauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Kūryba teikia atgaivą
G. Jazdauskienė dar kuria dekoratyvines „gintarines“ širdeles, užsiima dekupažu, lipdo iš polimerinio molio, tapo, lieja akvarelę.
„Dešimtmetį dirbau administruodama internetinius puslapius, šiek tiek – prie ES projektų, bet supratau, kad tai ne man. Po tokio darbo grįžusi namo dar ieškodavau, kur širdį išlieti. Dabar visą širdį atiduodu savo kūrybinei veiklai, iš jos ir gyvenu, – sako pašnekovė. – Anksčiau sakydavau, kad noriu dirbti ne nuo aštuntos iki penktos valandos, o pati sau direktore būti. Tai dabar kartais dirbu ir po šešiolika valandų, bet kai darai tai, ką mėgsti, – nesunku.“
Kūrybinga moteris turi ir dar vieną pomėgį – medžioja interjero dekoracijas. Internete ieško jų kitokių – masinės gamybos, bet palytėtų žmogaus rankų. Pavyzdžiui, zuikučio formos Velykų žvakidės yra išlietos, bet dažytos rankomis.
Radusi tai, kas patinka, parsiveža ir iš užsienio. „Man labai patinka išskirtinės interjero detalės“, – sako G. Jazdauskienė, daug dėmesio skirianti namų jaukumui.
Naujausi komentarai