Tarpukario senamiestį Panevėžyje sugriovė ne karas, o vienas žmogus – verslininkas.
„Tai parodo, kaip veikia vienas miesto parazitas. Gėda visam miestui“, – sakė panevėžietis Raimundas.
Gyventojai klausia – jei savininkas savo turtui leidžia nykti, degti ar jį užleisti medžiais, kur yra savivalda?
„Vis dėlto miesto valdžia veikia per mažai, per minkšta šio asmens atžvilgiu. Manome, kad jį galėtų kažkaip įveikti“, – teigė panevėžietis Raimundas.
Vilniuje gyvenančio vieno verslininko ir jo šeimos vardu registruoti keli pastatai, kuriuose dauguma butų priklauso jam pačiam. Todėl keli likę gyventojai greičiausiai prakeikia dieną, kai čia įsikėlė.
„Jeigu negali čia sutvarkyti, tai vadinasi, kiekvienas gali daryti, ką nori? Reiškia, visi panevėžiečiai gali nekreipti dėmesio į savivaldybės reikalavimus, grasinimus ir baudas“, – sakė nekilnojamojo turto brokeris Vaidas.
Daugiau nei dešimtmetį velkasi palikta nykti senamiesčio istorija. Švilpauja vėjai, pastatai dūla, o savininkas – jei kartais pavyksta susisiekti – gražiai žada ateitį.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ilgai savivaldybė turto savininku tikėjo, vėliau bylinėjosi, o tik prieš metus su verslininku pavyko pasirašyti taikos sutartį. Buvo parengtas vieno statinio projektas, tačiau darbai neprasidėjo. Paveldosaugininkai aiškinasi, ar čia nėra kultūros paveldo. Muziejininkai sako – neabejotinai gali būti.
„Galbūt seniausia Panevėžio gatvė, istorinis miesto centras. Pastatai statyti sąlyginai XX a. pradžioje – XIX a. pabaigoje. Vienas iš jų buvo lietuvių prekybininko Vanago didelė parduotuvė, tarpukariu buvusi prestižinė“, – sakė Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas.
Vietos paveldosaugininkų manymu, visi trys verslininko valdomi pastatai nebūtinai bus įrašyti į registrą, kuris ribotų rekonstrukcijas. Anksčiau tuo esą nebuvo reikalo rūpintis, nes su statiniais niekas nevyko.
„Dar kartą galiu pasakyti, kad Panevėžio miesto istorinėje dalyje yra labai daug objektų, kurie turi vertingųjų savybių požymių. Todėl ir vyksta pokalbiai tarp valdytojų ir savininkų“, – teigė teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė.
Miesto istorijos žinovai vertingus statinius skaičiuoja kitaip.
„Panevėžys yra modernus miestas, senų pastatų yra labai nedaug. Tai, kas būtų niekai Vienoje ar Paryžiuje, mums turi labai didelę vertę“, – sakė Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas.
Kad ir pavėluotai, jei pastatas ar pastatai bus įrašyti į kultūros paveldo registrą, panevėžiečiams labiau rūpi elementari tvarka, estetika ir gyvybė.
„Turime nemažai norinčių įsigyti. Čia įsirengtų butus ir komercines patalpas, jei kažkas parduotų ir perleistų tas patalpas“, – sakė nekilnojamojo turto brokeris Vaidas.
Nors pastatai apdegę ir sugriuvę, jų kaina būtų auksinė.
„Apie 3000 galėtų kainuoti vienas kvadratinis metras“, – sakė nekilnojamojo turto brokeris Vaidas.
Tariamam senamiesčio valdytojui už jo turto kultūros paveldo ekspertų įvertinimą bus sumokėta iš miesto biudžeto. Tačiau kyla retorinis klausimas: jei statybas teks riboti, ar senamiesčio griuvėsiai neužsibus dar ilgiau?
Naujausi komentarai