Netinkama kaimynystė

Gyventojai pyksta dėl uosto taršos

Šalia uosto gyvenantiems klaipėdiečiams gyvenimą nuodija kvapai, dulkės ir triukšmas.

Sportininkų gatvės gyventojų iniciatyvinės grupės pirmininkė skundėsi, kad šio miesto mikrorajono gyventojams nuolat tenka kęsti triukšmą (metalo žvangesį, vagonų žviegimą) iš uosto, krovinių dulkes, blogą kvapą, sklindantį iš bendrovės “Klaipėdos nafta”. Moteris skundėsi, kad šioms negerovėms nėra nei poilsio, nei šventinių dienų.

Priešingai, naktimis ir per poilsio dienos uosto kompanijos teršiančios dar intensyviau. Uosto krovinių dulkės nusėda ant palangių, skalbinių, vasarą pro atdarus langus - butuose.Todėl šiaurinės miesto dalies gyventojai, laikantys save uosto įkaitais, skundžiasi ne tik negalintys pailsėti, bet ir negalintys parduoti nuvertėjusių butų. Krito jų kaina ir paklausa: nekilnojamojo turto agentūros neslepia, jog butus parduoti gali praktiškai tik apgaulės būdu, įpiršdamos juos nieko apie uosto kaimynystės “privalumus” nežinantiems žmonėms.

Jai antrino ir melnragiškiai gyventojai, besiskundžiantys bendrovės “Klaipėdos nafta” kaimynyste.

Nuo šių problemų labiausiai kenčiantys Sportininkų g. ir Melnragės gyventojai vakar susitiko su krovos kompanijų, uosto bei miesto vadovais.

Uosto krovos kompanijų atstovai teigė, kad oro užterštumas neviršija leistinų normų, tačiau aplinkosaugos specialistų statistika rodo ką kita. Krovos kompanijų atstovai teigė darantys viską, kad būtų geriau. Diegiamos šiuolaikinės aplinkosaugos technologijos, kainuojančios milijonus litų, apmokomi darbuotojai.

Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresniosios inspektorės Irenos Žemgulienės, didžiausia teršėja yra “Klaipėdos nafta”, nuo praėjusių metų pradėjusi krauti ne tik mazutą, bet ir benziną. Aplinkos užterštumas naftos produktų teršalais išaugo 40 proc. Pernai privati įmonė “Ekolabora” atliko dešimt laboratorinių tyrimų. Nustatyta, kad net penkiais atvejais už sanitarinės zonos ribų, gyvenamojoje zonoje, daugiau negu dvigubai buvo viršytos leistinos teršalų normos.

Leistina tarša įmonėms nustatyta Gamtos išteklių naudojimo leidime. Pasak I. Žemgulienės, įmonės, viršijančios leistiną taršą, neinvestuojančios į taršą mažinančias technologijas, rizikuoja negauti nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliosiančių naujų leidimų. Neturėdamos jų, įmonės neturės teisės veikti.

Panašu, kad taip yra ir dabar. Aplinka teršiama, statistikos prispirtos įmonės neneigia to. Bet, kaip pastebėjo Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, “neaišku, kas turėtų būti Damoklo kardas, kuris atimtų licencijas operatorių veiklai”. Štai ir atsakymas.

Geriausia būtų iškeldinti nuodijamus gyventojus iš vadinamųjų “pauosčio” teritorijų, tačiau tam nėra pinigų.