Manoma, kad toks Seimo sprendimas taps reikšmingu įvykiu visai Lietuvos romų bendruomenei, skatins visuomenę atkreipti dėmesį į skaudžius Lietuvos istorijos faktus, prisidės prie romų kultūros atvirumo, tarpkultūrinio dialogo bei stereotipų mažinimo.

Seimo sprendimu džiaugiasi Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas.

„Ilgai lauktas sprendimas.Turbūt džiaugiasi ir tie žmonės, kurių jau nebėra su mumis. Buvo labai didelė užduotis mūsų bendruomenei, kad įvyktų tas faktas, kad romų genocido faktas visgi būtų pripažintas. Aišku, genocido mastai  galėtų būti tyrimų objektas. Tikrai galiu pasakyti, kad šiandien mano sieloje yra didelė šviesa“, – Eltai sakė Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas I. Kvikas.

Pasak jo, jau šių metų rugpjūčio 2 d. Lietuvoje planuojama paminėti Romų genocido dieną. I. Kviko teigimu, planuojama  pastatyti paminklą, skirtą Romų genocido aukoms atminti, kurį savo iniciatyva sukūrė menininkas iš Alytaus. Bus rodoma muzikinė pjesė „SAMUDARIPEN. Mergaitė iš vagono“ (režisierius Marius Jampolskis). Tai muzikinė pjesė, skirta romų holokausto aukoms atminti. Taip pat romų delegacija planuoja vykti į Aušvicą.

Tarptautinės organizacijos oficialiai pripažįsta romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir siekia, kad visose valstybėse ši diena būtų minima rugpjūčio 2 dieną.

2015 m. balandžio 15 d. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir paragino visas valstybes minėti ir paskelbti rugpjūčio 2 d. romų genocido diena.

Ši diena buvo pasirinkta neatsitiktinai – 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių. Šių metų rugpjūtį minėsime romų lagerio sunaikinimo 75-ąsias metines.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų nacių buvo  sistemingai persekiojami, brutaliai žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų. Daugiausia jie buvo žudomi Pravieniškių stovykloje. Kitos žudynės vietos buvo Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų-Porubankos. Romai buvo žudomi ir Kauno IX forte bei Paneriuose.

Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta diena, skirta romų genocido dienos paminėjimui.

Už Atmintinų dienų įstatymo papildymą ketvirtadienį balsavo 89 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai.