Apie tai, kaip prekybos tinklai ir parduotuvės ruošiasi kovoti su nesibaigiančiomis vagystėmis, kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
– Kokie dabar yra vagysčių kiekiai ir kaip jie keičiasi?
– Vagysčių kiekis nuo 2021 metų padvigubėjo, jis viršija 30 tūkst.. Čia subendrinta informacija iš kelių prekybos įmonių, daugiausia prekiaujančių maistu. Jeigu paimtume visą rinką, tai jos skaičiai būtų tiesiog nežinomi, nes, pavyzdžiui, tarp mūsų narių nėra „pasidaryk pats“ tipo parduotuvių, o ten vagystės, kiek žinome, irgi milžiniškos. Tai skaičiai – labai dideli, nuostoliai taip pat. Jie sudaro milijonines sumas. Žinant, kad prekybininkų pelningumas yra 2 proc., 3 proc. – kai labai gerai. Kai didelę dalį suvalgo vagystės, tai yra nuostolinga.
Tie etatiniai vagys, kurie ateina tą pačią dieną netgi po kelis kartus, tai jie žinomi apsaugos darbuotojams, juos atpažįsta iš veido.
– Kokios yra priežastys, kad nuo 2021 metų skaičiai padvigubėjo? Ar atsiradęs naujas siūlymas yra desperacija prieš nesibaigiančias vagystes?
Kovos su vagystėmis keliu keliaujame jau seniai. Yra labai teisingas, pozityvus Aukščiausiojo Teismo prezidiumo nutarimas, kad kai yra daug vagysčių, viena po kitos, jas galima sumuoti kaip tęstines ir taikyti baudžiamąją atsakomybę. Bet nepaisant to, sumavimas vyksta gana sudėtingai. Reikia daug įrodinėti, surinkti daug įrodymų. Manome, kad tokio pobūdžio prevencija, kai būtų draudžiama asmenims, kurie jau yra kelis kartus bausti administracine bauda, kurį laiką apsilankyti toje parduotuvėje ar to tinklo parduotuvėje, būtų veiksmingesnė priemonė, negu jiems dabar taikomos piniginės baudos.
– Kaip tas siūlymas veiktų? Prekybos centruose įėjimas yra ne vienas, kaip juos sužiūrėti?
– Kol kas tai yra tik pirminė idėja. Pateikėme ją Teisingumo ministerijai, prokuratūrai, policijai. Norime išdiskutuoti pačią idėją, kad po to galėtume detalizuoti, kaip tai būtų įgyvendinama. Greičiausiai tai būtų įgyvendinama parduotuvės lygmeniu, nes savo prekių sauga rūpinasi pačios parduotuvės, o ne prekybos centras, kuriame yra tos parduotuvės. Prekybos centrai turbūt labiau rūpinasi vieša tvarka. Tie etatiniai vagys, kurie ateina tą pačią dieną netgi po kelis kartus, tai jie žinomi apsaugos darbuotojams, juos atpažįsta iš veido. Tai turėtų būti sukurtas mechanizmas, kad tam asmeniui būtų paskirta nuobauda, o jau tada apsaugos darbuotojas turėtų teisę išprašyti tą asmenį iš parduotuvės. Dabar, deja, to padaryti negali.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip yra saugomos prekės? Matome uždėtus magnetus, vartelius prie kasų. Kokių priemonių imamasi dabar?
– Čia tos pagrindinės priemonės: pačių prekių apsauga ir apsaugos darbuotojų dėmesys, stebėjimas per kameras. Jie pamato tuos asmenis, tada juos sulaiko, kviečia policiją. Tai sukuria milžinišką krūvį policijos darbui. Noriu dar pabrėžti, kad tos prekės nėra suvalgomos, suvartojamos ar sunaudojamos namų ūkiuose. Jos eina į antrinę nelegalią rinką, ten yra realizuojamos, jokie mokesčiai nemokami. Padaroma bendra visuomeninė ir mokestinė žala.
Galbūt galėtų tam panaudoti dirbtinį intelektą, bet čia jau šiek tiek sudėtingesnis klausimas.
– Ar prekybos centrai nori padaryti persona non grata sąrašą, į kurį būtų įtraukti nepageidaujami asmenys?
– Atsimenate, anksčiau būdavo gėdos lenta, bet dabar tokių dalykų daryti negalima dėl Duomenų apsaugos reglamento. Greičiausiai, kad nebūtų viešai išviešinami duomenys, sudaromi sąrašai, jais keičiamasi. Būtų individualizuotas kelias. Jeigu asmeniui yra nuobauda, apie ją yra žinoma, ji turėtų kažkokiu būdu tapti prieinama ir žinoma prekybininkams, kad jie galėtų neįleisti to asmens. Kol kas tai yra detalės, į kurias dar nesigilinome. Esame visiškai pirminėje iniciatyvos stadijoje. Taip, tai būtų daroma individualizuotu principu. Tikrai nebūtų viešinama ar feisbuke paskelbta.
– Pasaulyje irgi vagišiai sukasi po prekybos centrus, parduotuves. Kaip pasaulis kovoja? Ar yra panašių iniciatyvų?
Yra ir Lietuvoje. Lietuvoje galima chuliganų neįleisti į renginius. Lietuvoje jau yra toks precedentas, kai galima taikyti veido kontrolę. Tai puikiai veikia. Ir mes rėmėmės šia analogija. Kitose šalyse šiek tiek kitaip veikia teisinė sistema. Vokietijoje, jeigu turi nuosavybę, gali į ją nieko neįleisti. Ten gali žmogus ir nebaustas būti, bet jeigu jis tau tiesiog nepatinka – gali neįleisti. JAV veikia panaši sistema. Žinau, kad visoje Europos Sąjungoje prekybininkai ieško sprendinių, kurie atitiktų jų teisinę bazę. Galbūt galėtų tam panaudoti dirbtinį intelektą, bet čia jau šiek tiek sudėtingesnis klausimas. Mes kol kas dar prie jo net nesiliečiame ir nesiūlome. Mūsų tikslas šiuo metu – apsaugos darbuotojas pamato ir atpažįsta.
Naujausi komentarai