Pagal naujausią projektą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.
„Dabartiniame geopolitiniame kontekste (...), manau, kad dabartinis karo prievolės įstatymo pakeitimo projektas ir tie pokyčiai, transformacija karo prievolėje yra su tuo susiję, kad mūsų jaunimas be visų žinių, kurias jie įgauna mokykloje, įgautų ir karybos žinių“, – pristatydamas reformą kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius.
Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys tą padaryti galėtų nuo 18 iki 39 metų.
Nors Krašto apsaugos ministerija siūlė, kad studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą, NSGK vis dėlto pritarė, jog ši išimtis liktų.
Pagal naujausią projekto variantą, vaikinams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, vieną kartą vienam studijų laikotarpiui galėtų būti atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka.
Naujoje įstatymo redakcijoje taip pat numatyta, kad į karo prievolininkų sąrašą pateks jau 17-mečiai, bus patikrinta jų sveikata, ir jeigu ji bus tinkama, tarnauti jie eis tik sulaukę 18 metų.
Tarp kitų siūlymų Seimo Švietimo ir mokslo komitetas prašė į tarnybos atidėjimo individualia tvarka straipsnį įtraukti išimtis, kurios leistų privalomąją tarnybą atidėti muzikantams ar šokėjams, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas, arba kurie dirba profesionaliojo scenos meno įstaigose, aukšto meistriškumo sportininkams.
Šiam bei kitiems Švietimo ir mokslo komiteto siūlymams Seimas nepritarė. NSGK narys Valdas Rakutis patikino, jog tai nereiškia, kad išimtys minėtiems asmenims negalios. Pasak, parlamentaro, dėl jų tarnybos individuliai spręs speciali komisija.
„Bus speciali komisija, kuri nagrinės kiekvieno gyvenimo atvejį ir galės būti padaroma išimtis“, – kalbėjo konservatorius Paulius Saudargas.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti trijų, šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turėtų pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręstų kariuomenės vadas.
„Esminis dalykas, kurį noriu pabrėžti – mažinamos išimtys, kurios buvo pakankamai gausios, netarnauti Lietuvos kariuomenėje, nepatekti į šaukiamųjų sąrašus“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rengęs minėtą reformą.
Tai nėra visuotinis privalomas šaukimas. Tai yra ribinių skaičių didinimas, galimybių atlikti karinę tarnybą didinimas ir išimčių mažinimas.
„Tai nėra visuotinis privalomas šaukimas. Tai yra ribinių skaičių didinimas, galimybių atlikti karinę tarnybą didinimas ir išimčių mažinimas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Seimas antradienį taip pat po pateikimo pritarė Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimams, jie numato, jog būtų dindimas šauktinių ribinis skaičius, jis siektų nuo 4240 iki 7040.
Be to, alternatyviosios tarnybos trukmę siūloma ilginti nuo dešimties iki 12 mėnesių.
NSGK siūlo, kad naujoji įstatymo redakcija įsigaliotų 2026 metais.
Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.
Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę paskelbta pernai vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį ir gruodį jiems pritarė Vyriausybė.
Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių.
Naujausi komentarai