„Didelių detalių pasakyti negaliu, tai yra procese. Galiu pasakyti, kiek man dabar yra žinoma, galvojama apie tą ginkluotę, tarkime, kurią perduota šalys įsigijusios arba įsigyjančios, kas turbūt būtų toks greičiausias dalykas (...). Kas įsigyta, būtų atiduodama, išlaidos būtų kompensuojamos“, – žurnalistams pirmadienį sakė ji.
Pasak premjerės, kalbant apie ES sutarimą tiekti ginkluotę ir naikintuvus, Bendrija skirs tik tai, kuo ukrainiečių kariai jau moka kovoti.
„Mes ukrainiečiams galime perduoti tik tą, kuo ukrainiečiai gali, moka kovoti, todėl kad apmokyti nėra laiko. Akivaizdu, kad tai šiek tiek susiaurina tų pačių naikintuvų ar kitos ginkluotės opcijas. Pasirengimas labiausiai yra ieškoti to, kas yra tinkama dabar kariuomenei, kad ji galėtų dabar imti ir naudoti“, – pripažino premjerė.
Mes ukrainiečiams galime perduoti tik tą, kuo ukrainiečiai gali, moka kovoti, todėl kad apmokyti nėra laiko.
Pastarųjų dienų Vakarų susitelkimą ji įvertino kaip „tektoninį lūžį“, kurį lėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija.
„Nebūtų didelis perdėjimas sakyti, kad tai, ką dabar regime, yra tam tikras tektoninis lūžis. Nes ne tik kad Putinas savo agresija sugebėjo suvienyti Vakarų bendruomenę, bet ir tas demokratijas, kurios yra kituose regionuose, bet laikosi tų pačių principų (...). Vakar diena pasižymėjo visa eile beprecedenčių sprendimų, kurių anksčiau turbūt buvo sunku tikėtis arba juos buvo sunkiai galima įsivaizduoti“, – sakė premjerė.
Tarp jų I. Šimonytė minėjo ES, Vokietijos, Švedijos „beprecedenčius“ sprendimus tiekti ginklus Ukrainai, Vokietijai – didinti gynybos biudžetą.
Tikisi spartesnių pokyčių ES dėl Ukrainos narystės Bendrijoje
Dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje premjerė I. Šimonytė tikisi spartesnių pokyčių Bendrijos politikoje, tačiau pabrėžia, kad narystė yra apibrėžta tarptautinėse sutartyse, o šalis turi atitikti jai keliamus reikalavimus.
„Narystė, matot, yra apibrėžta tarptautinėse sutartyse, kurios yra ratifikuotos 27 valstybių narių. Bet kad deryboms dėl narystės gali būti duotas labai aiškus startas, tai tikrai tam niekaip neprieštaraučiau, nes valstybė vis tiek turi atitikti visus kriterijus, kad ji galėtų prisijungti“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
„Pagrindinių ES sutarčių nėra galimybių pakeisti kitaip nei per referendumus ar parlamentus 27 valstybių“, – pridūrė ji.
Pagrindinių ES sutarčių nėra galimybių pakeisti kitaip nei per referendumus ar parlamentus 27 valstybių.
Taip I. Šimonytė sureagavo į Rusijos užpultos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimus nedelsiant suteikti jo šaliai narystę Bendrijoje.
„Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė šalies lyderis.
Premjerė išreiškė viltį, kad pastarųjų dienų įvykių kontekste Ukrainos narystės procedūros pagreitės.
„Manau, kad procesas bus spartesnis. Dabar visi tarsi nustebę kartoja tą siūlymą, tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Andrius Kubilius už tai kovojo before it was cool (prieš tai, kai tai buvo madinga – liet.)“, – sakė I. Šimonytė.
„Visada sakėme, kad narystės perspektyva bent trims valstybėms – Moldovai, Ukrainai, Sakartvelui – turi būti tikrai apibrėžta, o ne tik mandagūs pasiūlymai reformuoti, nes tai gerai žmonėms“, – teigė premjerė.
„Tai yra gerai žmonėms, bet kadangi reformos didelės ir sudėtingos, tai motyvaciją žmonėms reformų palaikymui reiktų suteikti apčiuopiamesniais būdais“, – pridūrė ji.
Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES Ukrainai suteikti kandidatės statusą.
Tuo metu Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sekmadienį pareiškė, kad „Ukraina yra viena iš mūsų ir mes norime jos Europos Sąjungoje“.
Rusija praėjusią savaitę Ukrainoje pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.
Kremliaus sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo. Ukrainiečių kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai sumažino „puolimo tempą“.
Juos ginklais ir humanitarine parama remia Vakarų šalys, prieš Rusiją įvedamos sankcijos.
