Apie pirmadienį gautą I. Trinkūnaitės skundą BNS informavo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai.

„Ką tik gavome Ievos Trinkūnaitės skundą dėl Vyriausybės 2024 metų birželio 5 dienos nutarimo ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2024 metų gegužės 16 dienos išvados panaikinimo“, – BNS teigė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Pasak jos, I. Trinkūnaitei atstovauja advokatas Karolis Gudas. Bylą prašoma nagrinėti uždarame teismo posėdyje, bylos medžiagą pripažinti nevieša. Ar skundas bus priimtas, dar spręs teisėjas.

Pasak teismo, skunde nurodoma, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tiek jis, tiek vyriausybinės komisijos išvada prieštarauja įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui, Konstitucijai, pažeidžia Europos Sąjungos teisę, o Vyriausybė viršijo savo kompetenciją „grįsdama nutarimą pagrindais, dėl kurių vertinimo yra įstatymu nustatyta išimtinė Lietuvos banko kompetencija“.

I. Trinkūnaitė pranešė teismo prašanti panaikinti vyriausybinės komisijos ir Vyriausybės sprendimus.

„Aš nemanau, kad mano asmuo ar dalykinė veikla neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Esu įsitikinusi, jog Vyriausybės nutarime nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog kokiu nors būdu keliu grėsmę nacionaliniam saugumui. Pats Vyriausybės nutarimas, mano nuomone, grindžiamas neteisingu faktiniu pagrindu“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė I. Trinkūnaitė.

Pasak jos, komisijos išvadoje nėra jokių duomenų, susijusių tiesiogiai su jos asmeniu ir liudijančių apie jos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Aš neturiu jokių kitų didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“, – teigė verslininke ir investuotoja save įvardijanti I. Trinkūnaitė.

Be to, skunde teismui teigiama, jog I. Trinkūnaitės artimo asmens – už finansinius nusikaltimus teisto Vilhelmo Germano (buvusio Viliaus Židelio) prieš daugiau nei dešimtmetį padarytos nusikalstamos veikos, kurių dalies teistumas jau išnykęs, savaime nesąlygoja jos neatitikimo nacionalinio saugumo interesams.

„V. Germanas, mano žiniomis, nėra jokio oficialaus tyrimo Lietuvos Respublikoje ar kitose jurisdikcijose objektas. Į jo užklausą Valstybės saugumo departamentui atsakymas nėra gautas. V. Germanas nieko bendro neturėjo ir neturi su „Foxpay“ valdymu. Tad su V. Germanu susijusios aplinkybės vertinimas mano atitikimo nacionalinio saugumo interesams išvados atveju labai stebina“, – aiškina I. Trinkūnaitė.

Praėjusią savaitę I. Trinkūnaitė teigė nesutinkanti su komisijos išvadoje esančiais teiginiais, jog ji tinkamai nebendradarbiauja su neplaninį „Foxpay“ tyrimą atliekančiu Lietuvos banku bei trukdo jo procesui, taip pat apie jos sugyventinio V. Germano jai daromą įtaką.

„Su šiuo teiginiu (dėl bendradarbiavimo su Lietuvos banku – BNS) aš kategoriškai nesutinku. Aš visada bendradarbiavau, bendradarbiauju ir bendradarbiausiu su Lietuvos banku. Tai yra mano interesas, kad ta išvada būtų kuo greičiau pateikta, ir ji išsklaidytų visas keliamas abejones“, – LRT laidai „Dienos tema“ teigė I. Trinkūnaitė.

„Ten (V. Germano – BNS) verslo įtakos tikrai nėra. Tai šiuo atveju aš kvestionuoju tą galimą, tariamą įtaką“, – sakė ji. 

2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų Lietuvos bankas I. Trinkūnaitei leido įsigyti „Foxpay“, tačiau šiemet gegužę vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o birželio 5 dieną – ir Vyriausybė pripažino verslininkę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

I. Trinkūnaitės patikra buvo inicijuota kovo 21 dieną apsvarsčius Lietuvos banko raštą bei atsižvelgus į neigiamą kovo 15 dienos komisijos atliktą „Foxpay“ savininkės vertinimą, šiai ketinant iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro uosto biurų pastatą valdančios įmonės „Litlab“ 50 proc. akcijų. 

Be to, Vyriausybė nutarė, kad I. Trinkūnaitė dėl savo ryšių su V. Germanu neturi teisės dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiame finansų sektoriuje veikiančios „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis.

Komisijos protokole teigiama, kad I. Trinkūnaitės ryšiai su V. Germanu, jai 2022 metais įsigyjant „Foxpay“, institucijoms nebuvo žinomi.

Lietuvos bankas nuo kovo vidurio atlieka neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės I. Trinkūnaitės patikrinimą. Būtent jai 2022 metais centrinis bankas leido įsigyti finansinių technologijų įmonę.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).