E.Jovaiša spaudos konferencijoje antradienį pareiškė, kad pavasario sesijoje parlamentui bus pateiktos Bendrojo ugdymo kaitos gairės, kurios numatytų ikimokyklinio ugdymo pradžią nuo penkerių, o pradinio – nuo šešerių metų.

Ministrė J.Petrauskienė BNS sakė pritarianti, kad daugiau vaikų galėtų lankyti mokyklą nuo šešerių, bet, pasak jos, tai neturi tapti privaloma.

„Darbo su šešiamečiu pirmoku ir septynmečiu pagal tą pačią programą specifika iš esmės nesiskiria, mokytojai yra pasiruošę. Jeigu ir trūks įgūdžių, manau, absoliuti dauguma gebės prisitaikyti, dėl to problemos tikrai nėra.

„Sudaryti galimybes vaikui pradėti lankyti mokyklą anksčiau yra tikrai gerai. Ankstesnis ugdymas pasireiškia geresniais pasiekimais, bet tai neturėtų būti daroma prievarta, tokia dažnai yra ir kitų šalių patirtis. Ar vaikas yra pasirengęs pradėti lankyti mokyklą, turi spręsti tiek patys tėvai, tiek psichologai, ugdymo specialistai“, – teigė J.Petrauskienė.

Šiuo metu vaikai į pirmą klasę paprastai pradeda eiti septynerių metų, nors norintieji gali startuoti ir anksčiau.

„Dabar tai yra papildoma galimybė lankyti nuo šešerių, tai čia būtų valstybės sprendimas suteikti tokią galimybę visiems“, – aiškino ministrė.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė manąs, kad pedagogai nesunkiai prisitaikytų mokyti jaunesnius vaikus.

„Darbo su šešiamečiu pirmoku ir septynmečiu pagal tą pačią programą specifika iš esmės nesiskiria, mokytojai yra pasiruošę. Jeigu ir trūks įgūdžių, manau, absoliuti dauguma gebės prisitaikyti, dėl to problemos tikrai nėra. Kol kas jokių ryškių nuomonių – nei teigiamų, nei neigiamų – iš mokytojų nesulaukiame. Žinome, kad mokytojai greitai reaguoja į dalykus, kurie jiems nepatinka, kelia neramumą, tai galime daryti prielaidą, kad čia viskas yra tvarkoje“, – BNS sakė jis.

A.Jurgelevičius atkreipė dėmesį, kad dėl naujovės vienais metais susidarytų pirmokų banga – ateitų ir šešiamečiai, ir septynmečiai.

„Teigiamas šalutinis aspektas būtų tai, kad jaunesni vaikai baigs mokyklas, nes dabar vyresnėse klasėse vaikai yra suaugę, jau 18-os metų, šita aplinkybė kartais papildomai komplikuoja jų buvimo mokykloje sąlygas, bendravimą su mokytojais. Sakykime, dėl to, kad aštuoniolikmetis turi tam tikras teises: alkoholį vartoti, rūkyti, netgi vesti, susilaukti vaikų, tie dalykai iš esmės, žiūrint tradiciniu žvilgsniu, nėra suderinami su mokykla. Suaugę žmonės kitaip bendrauja su sau lygiais suaugusiais žmonėmis, susipainiojama tam tikroje hierarchijoje“, – dėstė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.

Tarp LVŽS išsakytų užmojų – ir stojančiųjų į universitetus vertinimo pakeitimai. Pasak E.Jovaišos, šiuo metu paskutinėse klasėse moksleiviai orientuoti tik pasirengti baigiamiesiems egzaminams, tai kelia didelę psichologinę įtampą ir ją reikėtų eliminuoti. Anot jo, įtampa galėtų sumažėti, jei stojant į universitetus būti atsižvelgiama į mokykloje gautų pažymių vidurkius. Egzaminų rezultatai tuo metu ne lemtų studijas universitete, o rodytų pasiektą reikiamą brandą.

Ministrė sutinka, kad dvyliktokų pasiekimų vertinimas turėtų keistis.

„Išties gimnazijų klasių metu didysis orientavimas į pasirengimą egzaminams yra per didelis, todėl vertinimo sistema baigiant bendrąjį ugdymą tikrai turėtų būti peržiūrėta. Konkretaus modelio, kaip tai turėtų keistis, dar šiandien nėra, bet tikrai bus diskusija apie tai, kokie turėtų būti egzaminai, kiek jų turėtų būti, kokią įtaką turėtų vertinant brandą ir visus metus kaupiamas kiekvieno mokinio pažangumas“, – BNS sakė ministrė.

Visgi, anot jos, reikalavimus stojantiesiems nustato universitetai, tad galiausiai jie spręstų, kokius rodiklius vertinti priimant studijuoti.

„Kiekviena aukštoji mokykla turi teisę nustatyti reikalavimus stojantiesiems. Galima kliautis bendrojo ugdymo pažymių vidurkiais, egzaminais, galima taikyti ir stojamuosius egzaminus“, – sakė ministrė.