Uoste

Įplukdė tikrą laivą gigantą

Vakar į Klaipėdos uostą įplukdytas tanklaivis „Johann Jacob“. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius teigė, kad tokios didelės gramzdos laivas į mūsų uostą įplukdytas pirmą kartą.

Priimti net 13,05 metro gramzdos, 228 metrų ilgio, 32 metrų pločio tanklaivį uosto tarnybos ruošėsi labai kruopščiai. Įplaukimui iš Laivų eismo tarnybos bokšto vadovavo pats uosto kapitonas. Buvo užsakyta daugiau vilkikų. Jie tanklaivį pasitiko ne prie uosto vartų, o išoriniame reide. Į laivą nusiųsti ne vienas, kaip įprastai, o du labiausiai patyrę uosto locmanai - Romas Petkus ir Vytautas Grigaliūnas. Prie „Klaipėdos naftos“ krantinės tanklaivis švartuotas neapsukus jį laivybos kanale.

Tanklaivio įvedimas užsitęsė dėl laivo įgulos kaltės. Jau plaukiant į uostą nuo išorinio reido likus maždaug 2,5 jūrmylės tanklaivio kapitonas susivokė, kad neturi Klaipėdos uosto jūrlapio, todėl tanklaivį teko apsukti. Laivą agentuojančios kompanijos „Litagent“ direktorius Linas Lukoševičius teigė, kad „Johann Jacob“ įgula jūrlapių paketą užsakė Vokietijoje. Jis greituoju paštu atgabentas į Klaipėdą. Į tanklaivį plaukiantys locmanai paketą perdavė kapitonui. Atplėšus jį paaiškėjo, kad Klaipėdos uosto jūrlapio nėra. Galbūt užsakydama jūrlapius įgula nurodė ne tą dokumento numerį. Klaipėdos uosto kapitono tarnyba paskolino jūrlapį ir tanklaivį į uostą bandyta įvesti antruoju bandymu. Kompanijos „Litagent“ direktorius L.Lukoševičius aiškino, kad dėl šios klaidos patirtus nuostolius turės atlyginti tanklaivio savininkas.

Antrasis mėginimas įvesti tanklaivį buvo sėkmingas. Tokiam laivui priimti pasitaikė labai geros oro sąlygos: laivybos kanale beveik nebuvo vandens srovės, pūtė lengvas vėjelis. Priimti didesnės gramzdos laivą ryžtasi ir todėl, kad uoste sumontuoti vandens lygio matuokliai rodė, jog vanduo yra truputį pakilęs. Po rekonstrukcijos Klaipėdos uosto gylis laivybos kanale bei ties pirmosiomis uosto krantinėmis yra 14 metrų. Leistina laivų gramzda Klaipėdos uoste nustatyta 12,5 metro. Atplaukus laivui su didesne gramzda uosto kapitonas gali pasiūlyti dalį krovinio nukrauti į kitą laivą uosto išoriniame reide arba plaukti į kitą uostą.

Iš Venesuelos „Johann Jacob“ į Klaipėdos uostą atgabeno 62 tūkst. tonų orimulsijos. Ji skirta Elektrėnų elektrinei. Apie tai, kad tanklaivis perkrautas, kompanija „Litagent“ sužinojo jam išplaukus iš Venesuelos. Uosto kapitonas galėjo pasiūlyti krovinio perteklių apie 2-3 tūkst. tonų iškrauti ir pakeliui - Roterdamo uoste. Tačiau įvertinus meteorologines sąlygas ir tai, kad orimulsija - neįprastas krovinys, nuspręsta rizikuoti. Orimulsija gabenama pašildyta iki 30 laipsnių. Atplukdžius į Klaipėdą ją stengiamasi kuo greičiau išgabenti vagonais į Elektrėnus. Nukritus orimulsijos temperatūrai ji pradeda stingti ir gali užkimšti „Klaipėdos naftos“ vamzdynus. Iš esmės ir dėl to tanklaivis priimtas kiek rizikuojant.

Klaipėdos uostas gali priimti tanklaivius su kroviniu net iki 80 tūkst. tonų. Tačiau tai priklauso nuo laivo konstrukcijos - kuo platesnis tanklaivis, tuo jis mažiau nugrimzta. Tai, kad tanklaivis su 62 tūkst. tonų orimulsijos vos galėjo įplaukti į Klaipėdos uostą, yra ir krovinio siuntėjo kaltė. Buvo užsakytas siauresnis tanklaivis, kurio frachto kaina galbūt yra mažesnė.