Kaip ketvirtadienį skelbė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 15 dienos visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį.
Paimti sugautą lašišą arba šlakį bus galima tik po šių žuvų neršto – nuo sausio mėnesio iki balandžio 30 dienos.
„Akcijos metu, mes, aplinkosaugininkai siekiame ne tik išsiaiškinti pažeidėjus, bet ir skiriame didelį dėmesį edukacinėms priemonėms. Visuomenei bus teikiama aktuali informacija apie žvejybos taisykles, svarbius lašišų ir šlakių migracijos metu taikomus žvejybos ribojimus, draudimus ir reikalavimus. Bus konsultuojami gyventojai ir asmenys žvejybos vietose apie aplinkai atsakingą elgesį“, – pranešime cituojama Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Per akciją dėmesys bus skiriamas lašišinėms upėms: Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės, Vokės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami privažiavimai ir keliai prie šių vandens telkinių.
Šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos kontrolė ir tikrinami žvejai mėgėjai. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu asmenų transporto priemones, kurie įtariami pažeidę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus. Akcijos metu bus koncentruojamasi į šiurkščių žvejybos pažeidimų išaiškinimą.
Anot pranešimo, prireikus aplinkosaugininkai į pagalbą pasitelks neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, taip pat bus keičiamasi svarbia informacija bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Pernai per šią akciją buvo surengta 543 reidų, nustatyti 247 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (160 iš jų šiurkštūs), penki verslinės žvejybos ir 109 kito pobūdžio pažeidimai. Taip pat pareigūnai paėmė 382 įrankius: 100 mėgėjų žvejybos, 282 ne mėgėjų žvejybos ir šešias plaukiojimo priemones.
Ribojimai taikomi siekiant išsaugoti lašišų ir šlakių išteklius, nes šių žuvų patelės žūtis migracijos ar neršto metu gali stipriai sumažinti žuvų populiaciją. Taip pat migruodamos šios žuvys susiduria su daug kliūčių, pavyzdžiui, užtvankomis, hidroelektrinėmis. Be to, lašišos saugodamos savo nerštavietes yra labai pažeidžiamos, nes yra linkusios iš jos nesitraukti.
Pasak AAD, nuo rugsėjo 16 dienos draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, nuo liepos 1 dienos iki gruodžio 1 dienos galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose.
Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.
Naujausi komentarai