Kaip po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė J. Ohmanas, jis jaučiasi labai pagerbtas ir be galo laimingas, priimtas į Lietuvos piliečių gretas.

„Man ši šalis labai brangi. Aš čia gyvenu, esu kultūros žmogus, menininkas, bet, kaip rodo dabartinė situacija, ir pasiryžęs ginti bei užstoti Lietuvos interesus šioje šalyje ar užsienyje“, - sakė nuo šiol Lietuvos pilietis J. Ohmanas.

Jo susitikime su prezidente D. Grybauskaite dominavo Rusijos agresijos Ukrainoje tema.

Kaip pabrėžė 2014 metais organizaciją „Mėlyna-geltona“, kurios tikslas - rinkti paramą Ukrainos kariams, nuo karo nukentėjusioms mokykloms, įkūręs J. Ohmanas, paskutinių dienų įvykiai Ukrainoje, į kurią jis vėl planuoja vykti po poros savaičių, nestebinantys.

Rusija turi suprasti, kad mes netoleruojam agresijos prieš Ukrainą, kad jos neatiduosime. Būkim biedni, bet teisingi - taip nebus.

„Vienintelis skirtumas, kad karinė agresija vykdoma atviriau. Rusija realiai kariauja su Ukraina, veržiasi įvairiais būdais į šią šalį. Klausimas, kaip į tai reaguos tarptautinė bendruomenė. Lietuvos žmonės, Lietuvos valdžia, prezidentė šioje vietoje akivaizdžiai ir aiškiausiai visame pasaulyje remia Ukrainą ir tai - dar viena priežastis, kodėl didžiuojuosi būdamas Lietuvos pilietis ir kad čia gyvenu“, - pabrėžė J. Ohmanas.

Jis labai teigiamai vertino susitikimo metu prezidentės išsakytą sprendimą dar labiau remti karinę agresiją patiriančią šalį.

„Rusija turi sustoti. Rusija turi suprasti, kad mes netoleruojam agresijos prieš Ukrainą, kad jos neatiduosime. Būkim biedni, bet teisingi - taip nebus“, - sakė J. Ohmanas, pridurdamas, kad pasigenda aiškesnio pasaulio bendruomenės požiūrio į Rusijos veiksmus šalyje, kuri išgyvena tamsos valandą.

Kaip skelbė ELTA, dekretą dėl išimties tvarka J. Ohmanui suteiktos pilietybės prezidentė pasirašė vadovaudamasi Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdama į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą.

Prezidentė atsižvelgė į J. Ohmano nuopelnus Lietuvai, jo sėkmingą integraciją į Lietuvos visuomenę, reikšmingą indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.

J. Ohmanas į švedų kalbą išvertė 7 lietuvių autorių knygas, sukūrė ne vieną filmą mūsų šalies istorijos temomis, daugiausia - apie pokario rezistenciją Lietuvoje. Už nuopelnus jis buvo ne kartą apdovanotas medaliais, ordinais ir garbės ženklais.

Visuomenininkas, publicistas, kino dokumentikas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas J. Ohmanas 2014 metais įkūrė organizaciją „Mėlyna-geltona“, kurios tikslas - rinkti paramą Ukrainos kariams, nuo karo nukentėjusioms mokykloms. Per 4 metus organizacijos surinkta parama siekia beveik pusę milijono eurų. Jo iniciatyva kiekvienų metų Sausio 13-ąją rengiami paramos Ukrainai koncertai, transliuojami Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje.

J. Ohmanas Lietuvoje gyvena daugiau nei 10 metų, laisvai kalba lietuviškai, mūsų šalyje dėsto švedų kalbą, domisi Lietuvos istorija, kultūra, visuomeniniu gyvenimu.

Kaip interviu žurnalui „Moteris” yra minėjęs pats J. Ohmanas, yra tiesos pasakyme, kad jis - žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje.

Kalbėdamas lietuviškai, Jonas labai dažnai vartoja mažybines priesagas, tad Lietuva virsta Lietuvėle, Lietuvyte, Lietuviuke, o politikų pavardės pailgėja skiemeniu ar dviem.

Šią žiemą pristatytame režisieriaus Rimo Bružo dokumentiniame filme „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ kamera seka paskui J. Ohmaną Ukrainoje, fronte, - ten jis su savo įkurtos organizacijos „Blue/Yellow“ („Mėlyna/geltona“) bendraminčiais veža humanitarinę paramą, arba, kaip pats sako, „kariauja“.

ELTA primena, kad J. Ohmanas yra ketvirtas asmuo, kuriam nuo 2003 metų išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė.