Užgulti vakcinavimo centrai

Vakcinavimo centre „Litexpo“ kelintą parą padidėjęs srautas.

„Pirmadienį beveik 3,5 tūkst., antradienį pasiekėme iki 4 tūkst. Dirbant „Litexpo“ apimtimis, tai yra rekordinė diena. Yra ir pirmai vakcinos dozei, tačiau dauguma žmonių atvyksta trečiai, pastiprinančiai dozei“, – pasakojo vakcinavimo centro koordinatorius Darius Ulickas.

Artimiausiu metu srautas bus dar didesnis. Vyriausybė apsisprendė dėl privalomų skiepų sveikatos apsaugos bei socialinio sektoriaus darbuotojams.

„Medikai, žmonės, kurie dirba su senais žmonėmis, žmonės, kurie dirba su ligotais žmonėmis, žmonės, kurių gali kritiškai trūkti, jei omikron pasekmės bus tokios, kad ligoninės vėl užsipildys daugeliu žmonių, – jų privalomas skiepijimas, mano supratimu, yra ir proporcingas, ir laiku“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Kodėl privalomi skiepai turi būti socialiniams darbuotojams? Ką, socialinis darbuotojas – atpirkimo ožys ir jis išgelbės pasaulį nuo pandemijos? Tikrai ne“, – piktinosi Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Neverienė.

Numatoma ir kas bus nepasiskiepijusiems.

„Nušalinimas trims mėnesiams, perkėlimas į kitas pareigas, į kitą darbą arba po trijų mėnesių po pašalinimo – atleidimas“, – komentavo Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

„Tas privalomas skiepijimas, nežinau, ką reiškia. Jei socialinis darbuotojas bus paskiepytas privalomai, o kaip klientas? Jei jis yra neskiepytas? Čia jokios neturi logikos“, – rėžė A. Neverienė.

Ką, socialinis darbuotojas – atpirkimo ožys ir jis išgelbės pasaulį nuo pandemijos?

„Labai sunku pasakyti žmonėms, kad bus privalomas skiepijimas. Būtent tas privalomas skiepijimas labai asocijuojasi su priverstiniu. Priverstinis – kažkokia smurtinė apraiška. Tai yra privalomas, daugelis šalių tai taiko. Bet Lietuvoje nebeturime laiko žmonėms vykdyti švietimines akcijas, kad jie suprastų. Buvo dveji metai laiko“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovė Daiva Razmuvienė.

Medikai idėją palaiko

Tarp medikų – mažiau priešinimosi.

„Lietuvos medikų sąjūdis palaiko medikų privalomą vakcinavimą. Yra prasmė tą daryti dėl to, kad turime saugoti medikus. Kitas dalykas – medikai turi saugoti imunosupresinius asmenis“, – tikino Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Austrida Gerliakienė.

Visgi net ir tie, kurie rūpinasi kitų sveikata, iki šiol pasiskiepiję ne visi.

„Yra ir gydytojų, ir slaugytojų, kurios nenori skiepytis. Tai – įvairūs žmonės, man sunku pasakyti jų motyvus“, – svarstė A. Gerliakienė.

Pasiskiepijusių apie 90 proc., o nušalinimas būtų skausmingas – medikų ir taip trūksta.

„Manau, kad administracija ieškos galimybių pakeisti darbo vietą, surasti nekontaktinius darbus. Aišku, kažkiek galbūt paliks darbą, bet manau, kad situacija nėra tokia palanki bedarbystei. Jei tu turi išsilavinimą sveikatos sistemoje dirbti, tai tu vis tiek turėsi į tą sveikatos sistemą grįžti. O jei reikalavimas yra toks, tada tu praktiškai turi keisti profesiją“, – tvirtino A. Gerliakienė.

Skiepai švietimo darbuotojams

O kad privalomi skiepai gali neaplenkti ir švietimo darbuotojų – realu.

Yra ir gydytojų, ir slaugytojų, kurios nenori skiepytis. Tai – įvairūs žmonės, man sunku pasakyti jų motyvus.

„Pastarąsias dienas aprašyti įvykiai, nuskambėję plačiai dėl susirgimų mokyklose parodė, kad būtina skiepytis ir švietimo srities darbuotojams“, – šnekėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė prašo Seimo sprendimą priimti skubos tvarka, kad jis įsigaliotų vasario 14 d. Pagal ankstesnį planą privalomi skiepai buvo numatyti ir kariuomenei, švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams, pareigūnams, tačiau profesijos nubyrėjo.

„Nemanau, kad tai yra moralinis nuostolis. Ko gero, kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kad tai yra jo reikalas“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Anot pašnekovo, pareigūnams privalomų skiepų ir nereikia. Šie pareigingi ir skiepijasi patys.

„Pareigūnų kontaktai yra daug platesnės visuomenės negu pedagogų ar medikų. Pasieniečiai kontaktuoja su visu pasauliu, policininkai irgi – platus kontaktų spektras. Ko gero, pas juos ir galvos geriau dirba“, – teigė R. Liepa.

Taip pat priimtas svarbus sprendimas dėl antikūnų tyrimų. Trečia doze nepasiskiepiję nuo sausio 10 d. nebegaus galimybių paso nepaisant to, kad antikūnų turės.

„Šeštą ar septintą mėnesį vakcinuotam asmeniui nebeprastatęs galimybių pasas antikūnų tyrimo būdu, todėl kad turėdami minimalų antikūnų skaičių jie rizikuoja užsikrėsti“, – A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Persirgusiems ir vis dar turintiems antikūnų pasas bus pratęsiamas 60 dienų. Pastaruoju metu aktyvių COVID-19 protrūkių sumažėjo penktadaliu, tačiau galimo karantino idėja vis dar lieka.