Prie stalo Jaltoje, Kryme, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Vakarai su rusais pasidalijo Europą.
Susirinko derėtis, kaip tvarkytis su griūvančia A. Hitlerio Vokietija, bet Lietuvai ir visai Rytų Europai Jaltos konferencija buvo pražūtinga.
Rusai žadėjo okupuotose šalyse surengti laisvus rinkimus, tačiau apgavo. Rytų Europa kentė pusės amžiaus okupaciją.
Dabar Europą purtant didžiausiam po Antrojo pasaulinio karui Ukrainoje, vis garsiau kalbama, kad po Naujųjų, kai prisieks amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, su rusais bus deramasi dėl karo Ukrainoje stabdymo. Nors net neslepiama, kad kalba vyks apie visos Europos ir pasaulio stabilumą.
„Šiuo metu, kai Rusija jaučiasi esanti stipresnė pusė, perėmusi iniciatyvą kovos lauke, yra tikrai labai pavojinga, kad bet koks mėginimas sėsti prie derybų stalo Putino bus suprastas kaip silpnybės išraiška“, – nurodė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
J. Kalinsko/ELTOS nuotr.
Prieš pradėdamas invaziją į Ukrainą, V. Putinas siuntė ultimatumus NATO, gavo ir Lietuva.
Rusija reikalavo, kad NATO pasitrauktų į 1997-ųjų metų ribas, jog NATO kariai būtų išvesti iš Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos – visos Rytų Europos.
Rusai vis primena šį reikalavimą. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė, kad yra nuogąstaujama, jog rusai ultimatumą kartos ir derybose dėl Ukrainos.
„Taip, nuogąstavimas toks yra. Putino reikalavimai su tuo susiję – NATO infrastruktūros patraukimu iš naujų valstybių, amerikiečių ginkluotės patraukimu. Mes žinome, ko jis nori, dėl to neleisime, kad niekas niekur net šnekėtų apie tai“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
J. Kalinsko/ELTOS nuotr.
NATO šalys iškart atmetė V. Putino reikalavimą palikti Rytų Europą. Priešingai – pajėgumai stiprinami, Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada.
Kai į NATO įstojo Suomija su Švedija, rusai, užuot atstūmę NATO, dabar su Aljansu turi dvigubai ilgesnę sieną. K. Budrys sako, kad Lietuvos tikslas dabar – jog NATO šalys net nesvarstytų Lietuvą liečiančių rusų reikalavimų.
„Čia mano darbas, kad tas neįvyktų. Mano darbas – stebėti, matyti viską, šalia to ir diplomatinėmis priemonėmis, kad apie mus niekas nešnekėtų nieko, ypač apie mūsų saugumą. Mes spręsime tuos dalykus“, – aiškino K. Budrys.
Prancūzijos prezidentas jau ne kartą iškėlė siūlymą į Ukrainą siųsti NATO taikdarių misiją, Lenkija – viena didžiausių Ukrainos rėmėjų ir Rusijos kritikių – karių siuntimo idėją atmeta.
Lenkų premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Vakarų Europa vėl pradeda ne nuo to galo. Anot lenkų, Vakarai pirmiausia turi ryžtis negrįžtamai politinei sąjungai su Ukraina.
„Šiandien kalbantys apie karių siuntimą turi gerai pagalvoti. Noriu perspėti dėl nusivylimo netikromis garantijomis. Lenkija manė turinti saugumo garantijas, paaiškėjo, kad jos buvo popierinės. Norime to išvengti. Mes kalbame apie tai, kaip paruošti Vakarus ir Ukrainą artimiausiems mėnesiams. Derybos negali būti aukščiau Ukrainos, taip pat ir Lenkijos galvų. Politiniai sprendimai bus esminiai, ir tik tada – techniniai, todėl šiandien ir nesvarstome karių siuntimo“, – šnekėjo Lenkijos premjeras.
Ž. Gedvilos/ELTOS nuotr.
Kad taikdariai – tik po politinių garantijų, sako ir Lietuvos užsienio reikalų ministras. Anot K. Budrio, tvariai taikai variantų nėra daug – branduolinį ginklą turinti šalis turėtų įsipareigoti, kad gins Ukrainą, jei rusai vėl puls.
„Turi būti atsakymai. Tie atsakymai yra garantijos, tas garantijas gali duoti arba branduolinis aljansas NATO, arba branduolinė valstybė“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
D. Trumpui žadant karą baigti greičiausiai kaip įmanoma, jo pasirinktas specialusis pasiuntinys Ukrainai Keitas Kelogas planuoja keliauti į Europą. Lankysis Kyjive, keliose kitose Europos sostinėse. Jis sako, kad pasirengęs ir į Maskvą, jei rusai pakvies.
„Šiuo metu iš tikrųjų susiduria daug interesų, JAV naujos administracijos atėjimas tikrai suaktyvina taikos paieškas“, – tvirtino G. Nausėda.
D. Trumpo komandos nariai apie derybas dėl Ukrainos yra išsakę tokias prielaidas
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Negalima pripažinti rusų teisių į okupuotas Ukrainos žemes, bet konstatuojama, kad NATO neturi valios duoti tiek ginklų, kad Ukraina susigrąžintų teritorijas. Sustabdžius karą, reikės toliau ginkluoti Ukrainą. Karius į Ukrainą taikos palaikymui turėtų siųsti Europos šalys. Rusija turi būti suinteresuota derėtis, nes tik tada amerikiečiai galės išnaudoti visą savo galią.
„Jis turėtų būti pasirengęs sudaryti sandorį. Tik tiek. Turi būti susitarimas – žūsta per daug žmonių. Reikia sutarimo, Putinas turi tartis taip pat“, – D. Trumpas taip atsakė, ką turėtų daryti V. Zelenskis.
Anot K. Budrio, pirmiausia patys Vakarai turi susiderinti pozicijas ir tik tada sėsti prie stalo su rusais. Derybos dėl Ukrainos bus aukščiausio pasaulinio lygio. Lietuva dabar rūpinasi – kas atstovautų Lietuvai?
„Ar ten turi būti visos valstybės? Na, tikrai ne. Mes nenorime turėti tų disfunkcinių formatų, kuriuose kartais tenka dalyvauti. Bet kad mūsų interesai bus atstovaujami – mes ties tuo dirbame šiuo metu“, – šnekėjo K. Budrys.
Pagrindinė derybų šalis – rusų niokojama Ukraina – labai jautriai reaguoja į užuominas, kad gali tekti mažinti pretenzijas į rusų okupuotas žemes ar pristabdyti narystės NATO klausimą, kad Rusija išvengtų adekvačios bausmės dėl neteisėto karo.
Anot ukrainiečių, tokia taika būtų neteisinga ir pavojinga. Net kalbama apie scenarijų, kad patriotiškiausia Ukrainos kariuomenės dalis galėtų atskilti ir tęstų kovą, net jei politiškai Ukraina būtų prispausta prie rusams palankesnių derybų.
