Įspėja apie artėjantį stichinį reiškinį: pasiruoškite

Priklausomai nuo orų sąlygų, potvynio pradžios šiemet tikėtis galime jau nuo ateinančios savaitės vidurio – vasario 25–kovo 1 d., pranešė meteo.lt.

„Nurodytos datos yra preliminarios – situacija nuolat stebima, todėl, esant pokyčiams, laikotarpis bus tikslinamas ir atnaujinamas“, – pažymėjo tarnyba.

Savo ruožtu meteorologas Gytis Valaika teigė, kad „potencialas stichijoms yra nemažas“.

„Nuo sekmadienio prasideda atodrėkis. Ir nors ateinantį ketvirtadienį–penktadienį gali atšalti (kol kas tokie skaičiavimų rezultatai), tačiau tai labiau geras ženklas, nes trumpam pristabdytų visą tirpimo procesą, kuris po to vėl tęsis. Kadangi per pastarąsias 7–8 savaites buvo ne tik šalta, bet ir iškrito daug sniego, tai potencialas stichijoms yra nemažas“, – tikino jis.

Asociatyvi T. Biliūno / BNS nuotr.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos, vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.

Tuo tarpu rytinėje Lietuvos dalyje numatomas potvynis bus mažesnis už vidutinį, o šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse laukiama vidutinio potvynio.

Meteo.lt atkreipė dėmesį, kad ledo sangrūdų susidarymą ir jų vietą prognozuoti sudėtinga, todėl vandens lygio kilimas kai kuriose vietovėse gali būti staigus ir sunkiai iš anksto numatomas.

Tarnyba taip pat pasidalijo svarbiomis rekomendacijomis.

„Nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių, nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu. Jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką. Pasiruoškite galimam potvyniui“, – rašė meteo.lt

Hidrologinė situacija

Vasario 20 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas iki 16 cm per parą. Didesnis kilimas, iki 22–41 cm, fiksuojamas Nemune ties Kaunu ir Lampėdžiais, Šušvėje ties Josvainiais ir Nevėžyje ties Babtais.

Atkeliavusi šiluma ir skystesnio pobūdžio krituliai nuo sekmadienio lems sniego tirpimą. Dėl įšalusio dirvožemio, vandens infiltracija bus menka, todėl vandens lygis daugelyje upių pradės pamažu kilti. Kylant vandens lygiui, o taip pat ledui tirpstant vietoje, jis silpnės, lūš. Ledai pamažu pajudės, prasidės ledonešis. Ledonešio metu žymesnius vandens lygio pakilimus nulems ledo sangrūdos.

Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.

Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ant ledo gali būti vandens. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.