Ramūnas yra patyręs vairuotojas – automobilį vairuoja jau beveik 40 metų. Tačiau prieš kelias savaites papuolė į rimtą eismo įvykį su laukiniais gyvūnais.
„Du briedžiai išdygo iš niekur – buvo vidurdienis, judrus kelio ruožas. Anksčiau galvodavau, kaip galima nepamatyti per kelią bėgančių gyvūnų, jei laikais saugumo taisyklių, tačiau po to karto supratau, jog jie atsiranda sekundžių greičiu ir viskas įvyksta žaibiškai“, – pasakojo Ramūnas.
Vyro teigimu, didelių sužalojimų nepatyrė, esą labiau buvo ištiktas šoko būsenos.
„Kadangi kliudžiau abu briedžius, vėliau sužinojau, kad jie buvo 400 kg, dužo priekinis ir keleivio stiklai, sulankstytas visas kapotas, nukritę mašinos numeriai. Duždami stiklai subraižė man veidą, bet rimtesnių sužalojimų nepatyriau. Kaip sakė policija – esu laimės kūdikis, po tokio susidūrimo turėčiau švęst antrą gimtadienį“, – prisiminė Ramūnas.
Asociatyvi K. Vanago / BNS nuotr.
Per aštuonis 2024 metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ užregistravo daugiau nei 1 tūkst. atvejų, kai transporto priemonės nukentėjo nuo susidūrimų su gyvūnais, o išmokėta suma viršijo 2,2 mln. eurų. Draudimo „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala sudaro 2 tūkst. 33 eurus.
Ruduo – vienas pavojingiausių laikotarpių
Didžiausias pavojus susidurti su gyvūnais kyla pavasarį, kai prasideda jų poravimasis ir migravimas į maitinimosi vietas. Daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta balandį ir gegužę, o rudenį – spalį ir lapkritį.
„Didžiausias gyvūnų ir transporto priemonių susidūrimų skaičius fiksuojamas anksti ryte ir vėlai vakare, kai gyvūnai yra aktyviausi ir kai matomumas vairuotojams yra prastesnis“, – teigė „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.
Ekspertų žiniomis, Lietuvoje nėra nustatytos „juodosios dėmės“, kurios fiksuojamas didžiausias tokių nelaimių skaičius. Tiesa, didesnė tendencija susidurti su laukiniais gyvūnais yra miškingose teritorijose.
Didžiausią žalą padaro dideli gyvūnai
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, dažniausiai susiduriama su stirnomis, kurios sudaro pusę visų avarijų su gyvūnais. Tačiau kelyje dažnai pasitaiko ir šernų, briedžių, elnių bei smulkesnių gyvūnų, tokių kaip: lapės ar kiškiai. Didžiausią grėsmę kelia susidūrimai su briedžiais.
Didžiausias gyvūnų ir transporto priemonių susidūrimų skaičius fiksuojamas anksti ryte ir vėlai vakare, kai gyvūnai yra aktyviausi ir kai matomumas vairuotojams yra prastesnis
„Susidūrimo su briedžiu pasekmes galima prilyginti susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Suaugęs briedžio patinas sveria virš 500 kg. Tai gali turėti tragiškų pasekmių vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui“, – akcentavo S. Abraškevičius.
Policijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais vairuotojai yra patekę į ne mažiau kaip 5,8 tūkst. eismo įvykių, ypač spalį, lapkritį ir gruodį. Pernai šiuo laiku įvyko daugiau kaip 2 tūkst., užpernai – 1,6 tūkst. susidūrimų su gyvūnais.
„Saugotis turi net ir tie, kurie vairuoja tvarkingai. Kasmet rudenį primename vairuotojams, kad kelyje svarbiausia – atidumas ir pasirinktas tinkamas važiavimo greitis“, – sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais yra didelė problema ypač rajoninėse ir miškingose vietovėse. Nors susidūrimai gali sukelti nemažą žalą transporto priemonei ir būti pavojingi vairuotojams bei keleiviams, dažnai dar pavojingesnės yra avarinės situacijos, kai vairuotojai, bandydami išvengti gyvūno kelyje, praranda kontrolę ir sukelia dar rimtesnius incidentus.
„Sunkiausios eismo nelaimių pasekmės, kai nepatyrę vairuotojai bando išvengti susidūrimo su gyvūnu ir nesuvaldo automobilio. Tokiais atvejais dažniausiai automobilis nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi į medžius, apvirsta ar išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą“, – aiškino draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Asociatyvi K. Vanago / BNS nuotr.
Kaip išvengti susidūrimų su gyvūnais?
Norint išvengti susidūrimu su laukiniais žvėrimis, Aplinkos apsaugos departamentas rekomenduoja:
– Laikytis leistino greičio ir būti pasirengus staigiai stabdyti;
– Tamsiu paros metu naudoti tolimas šviesas, kad anksčiau pastebėtumėte galimus pavojus;
– Atkreipti dėmesį į kelio ženklus, įspėjančius apie laukinius gyvūnus;
– Išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio;
– Pavasarį ir rudenį, kai gyvūnai yra aktyvesni, būti ypač atidiems.
– Pastebėjus, kad priekyje kelią perbėgo vienas gyvūnas, būtina stipriai sulėtinti greitį ir tą vietą pravažiuoti labai lėtai;
– Naudoti vadinamuosius „švilpukus“, kurie klijuojami ant veidrodėlių arba ant priekinių bamperių ir, kai automobilis važiuoja, į švilpuką patekęs oras skleidžia specifinį garsą, kurį laukiniai gyvūnai iš tolo puikiai girdi ir neina prie atvažiuojančio automobilio.
Veiksmai po susidūrimo
Nepavykus išvengti gyvūno būtina sustoti ir užtikinti eismo saugumą.
„Jei per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai pranešti telefonu 112. Jeigu kliudomas ar sužeidžiamas miško žvėris, svarbiausia būti atsargiems ir tik įvertinus, kad gyvūnas nebegali sužeisti ir trukdo eismui, galima jį patraukti šalikelėn. Tokiais atvejais specialistai susisiekia su medžiotojais, kurie pasirūpina gyvūnu“, – patarė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pabrėžtina, kad yra draudžiama paimti numuštus gyvūnus. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai.
„Laukiniai žvėrys dažniausiai priklauso valstybei, todėl apie įvykusį eismo įvykį reikia informuoti policiją“, – pabrėžė V. Katilienė.
Aplinkos apsaugos departamentas ir kitos institucijos, prasidėjus aktyvesniam gyvūnų judėjimui, pvz., dėl rujos, informuoja gyventojus, kad būtų atidūs kelyje.
Naujausi komentarai