Pagal projektą, „visi laikantys gyvūnų augintinių pateles turi nuspręsti po pirmos rujos, bet ne vėliau kaip iki metų amžiaus, ar patelė bus naudojama veisimui, ar sterilizuojama. Nusprendus veisti, būtina registruoti veislyną teisės aktų nustatyta tvarka. Nusprendus neveisti atliekama veterinarinė procedūra – sterilizacija“. Tokį pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Linas Jonauskas.
„Vadovaujantis civilizuotų valstybių patirtimi vienintelis būdas sustabdyti neplanuotą gyvūnų augintinių dauginimąsi, išvengti nelegalių daugyklų ir benamių gyvūnų skaičiaus augimo yra sterilizacija“, – sako pasiūlymo autoriai.
Kol nėra galutinio teismo sprendimo dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui Seimo socialdemokratai siūlo, kad savivaldybės turėtų apmokėti išlaidas, susijusias su gyvūnų išlaikymu.
Siūloma įstatyme numatyti, kad „kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, išlaikymo ir kitas susijusias išlaidas apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo paimtas gyvūnas.
Taip pat siūloma numatyti, kad gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas savivaldybei regreso tvarka atlygintų gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad gyvūno laikymo išlaidas turėtų atlyginti asmuo, iš kurio gyvūnai buvo paimti. “Deja, praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudos dažniausiai neturi galimybių to išsireikalauti nei susitarimu, nei teisminiu keliu, todėl savivaldybės turėtų pasirūpinti išlaidų apmokėjimu, ir jos būtų pajėgios kompensacijų išsireikalauti iš tokių savininkų“, – mano pasiūlymo iniciatoriai.
Naujausi komentarai