– Kiek scenarijų yra parengta ir kokie jie. Ar tiesiog visi Lietuvos gyventojai būtų gelbėjami pagal vieną sudarytą kažkokį planą? Tarkim, Astravo atominėje elektrinėje įvyksta skirtingo masto avarijos. Na, radiacija patenka į aplinką, bet vienu atveju gali mažiau, kitu daugiau.

– Yra parengtas specialus planas, kuris numato atvejus, kada ir kokiais būdais būtų gelbėjami gyventojai, kaip veiktų valstybės institucijos ir savivaldybių administracijos. Planas pagrįstas teritorijos principu. Sužymėta zonomis. Pirmoji patenka į skubių apsaugų ir veiksmų zoną. Ji baigiasi ties 30 km nuo atominės elektrinės. Tai apima kraštelį Lietuvos – Vilniaus ir Švenčionių rajonų kai kurias seniūnijas. Antroji zona – 100 km nuo Astravo atominės elektrinės. Į ją pakliūva septynios savivaldybės ir Vilniaus miestas. Paskui – dar platesnė zona 300 km nuo elektrinės, kuri iki Klaipėdos nusidriekia. Bet apsaugomieji veiksmai visų zonų yra skirtingi. Jeigu kalbame apie artimiausią zoną, ten aktualu ir gyventojų evakuacija ir slėpimasis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar į tuos 30 km pats Vilnius nepatenka?

– Nepatenka, nes iki Vilniaus maždaug 50 km nuo epicentro, tai jis patenka į išplėstinio 100 km zoną.

– Ar tai reiškia, kad tokiu atveju sostinės gyventojų nereikėtų evakuoti?

– Sakykime, tai galėtų būti toks laikinas gyventojų perkėlimas. Bet pagal šį planą toks skubus evakavimas nėra numatytas. Tolio poreikio nėra. Kaip žinia, savivaldybės rengiasi ir kitoms nelaimėms. Tarp jų evakavimo planai taip pat yra. Prireikus tai vyktų. Šiuo atveju tai būtų laikinas gyventojų perkėlimas. Jis skiriasi nuo evakavimo tuo, kad veiksmus ir sprendimus reikėtų priimti ne taip skubiai: gal būtų dienos, gal savaitės. Ir būtų jau atlikta radiologinė žvalgyba, nustatyta, kurios vietos užterštos, kurios ne.

– Jeigu prireiktų laikinai perkelti gyventojus į kitas vietas, kaip visa tai vyktų?

– Pirmiausiai gavus informaciją apie nelaimę ir ją tinkamai įvertinus, gyventojai perspėjami per perspėjimo sistemą. Tai yra sirenos, pranešimai į mobiliuosius telefonus, radijas ir televizija. Būtina gauti tą informaciją iš valdžios, kas įvyko ir ką daryti. Evakavimas aktualiausias rytinio Lietuvos pasienio ruože. Gyventojai būtų informuoti. Ką daryti? Ar tai evakuacija, ar slėpimasis, sprendimas būtų priimtas operatyviai, nes laikas labai svarbu.

Evakavimas aktualiausias rytinio Lietuvos pasienio ruože.  Gyventojai būtų informuoti, ką daryti.

– Kiek gyventojai turėtų to laiko susiruošti?

– Jie jau dabar turėtų tai padaryti.

– Ar būtų tokių žmonių, kuriems būtų leidžiama likti tokiose pavojingose zonose?

– Būtų aktualu likti tik specialistams, kurie atlieka tam tikrus tyrimus, žvalgo teritoriją ar kurie galbūt prižiūri tvarką perimetro užterštos zonos. Gyventojams užterštoje teritorijoje nėra ką veikti.

– Kaip atrodytų valdžios darbas ir kitų institucijų, jei reikėtų Vilniaus gyventojus laikinai perkelti? Kur jos būtų keliamos? Gal į Kauną ir jis vėl taptų sostine?

– Galbūt ir Kaunas, tai yra planuojama, yra atskira tvarka, kuri numato, kur būtų tos saugios darbo vietos. Institucijos pačios gali pasirinkti, kaip jos organizuos savo darbą. Yra pateiktos tam tikros rekomendacijos, nes jei ta vieta užteršta, jie turi turėti alternatyvią darbo vietą. Tai reiškia – už užterštos zonos ribų. Jie turi susiplanuoti. Galbūt tai bus teritorinis padalinys, kuris yra Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose.