Paskelbusi Nepriklausomybę jauna Lietuvos valstybė turėjo daug ką įveikti. Pirmiausia – likviduoti sąmokslus, kurie buvo nukreipti prieš ją. Pirmasis sąmokslas prieš Lietuvą buvo planuojamas 1919 metų vasaros pabaigoje. Čia nagus prikišęs buvo lenkų maršalas Juzefas Pilsudskis. Antrasis sąmokslas buvo planuotas kitais metais. Paradoksalu, tačiau nuo šios operacijos Lietuvą išgelbėjo tas pats J. Pilsudskis.

1919 m. rugpjūčio pabaigoje Lietuvos karininkas perduodamas žinutę išgirdo pašalinius garsus. Kitoje linijos pusėje girdėjosi lenkiškai kalbantis asmuo. Karininkas iš karto informaciją perdavė tuometiniam ministrui pirmininkui Mykolui Sleževičiui, kuris apie lenkų planuojamą perversmą turėjo informacijos ir iš kitų šaltinių.

Tačiau tuomet trūko įrodymų. Remiantis nuojauta imtis veiksmų buvo gana rizikinga. Tuo metu kontržvalgybinę operaciją Vilniuje pradėjo pirmosios Lietuvos žvalgybininkės – Marcelė Kubiliūtė ir Aldona Čarneckaitė. Dvi Vilniuje veikiančios lietuvaitės atsitiktinai užmezgė ryšius su įtakingais lenkų pareigūnais.

Lietuvos politikai nusprendė pasinaudoti proga ir šitaip užverbuoti jauną karininką, simpatizavusį lietuvaitei Aldonai. Pagrindinis operacijos dalyvis turėjo perimti svarbius dokumentus iš Lenkijos žvalgybos viršininko Vilniuje.

Tik dokumentams patekus į lietuvių rankas buvo imtasi baudžiamosios bylos prieš perversmo organizatorius – POW karinę organizaciją, tarp kurios narių buvo nemažai karininkų bei dvarininkų. Žinoma, operacijai dirigavo Varšuva, o tiksliau – J. Pilsudskis, šitaip siekdamas pajungti Lietuvą.

Kita istorija nukelia į 1920 metų rugpjūčio mėnesį. Kas vyko tuo metu? Apie galimas grėsmes Lietuvoje niekas nė neįtarė. „Lietuviai to nežinojo. Jie sužinojo tik apie 1924-1925 metus, suiminėjant komunistus ėmė aiškėti, kad čia kažkas buvo“, – teigia Česlovas Laurinavičius.

Pasirodo, bolševikai turėjo planą, kurio centre atsidūrė iš Lietuvos kilęs perversmininkas Stanislovas Vapšasovas- Vaupšas. Bolševikų pergalės Lenkijoje atveju S. Vaupšasovas turėjo Lietuvoje sukelti maištą, kurio metu Raudonoji armija įžengtų į kraštą ir perimtų valdžią.

Vis dėlto, bolševikai nenumatė vieno svarbaus dalyko – Lenkijos pasipriešinimo faktoriaus su maršalu J. Pilsudskiu priešakyje. 1920m. vasaros pabaigoje bolševikai pralaimėjo ir gėdingai traukėsi iš Lenkijos. Būtent tada S. Vaupšasovas ir turėjo pradėti savo operaciją, tačiau Maskva pranešė, kad operacija atidedama. Planas liko neįgyvendintas. Lietuviai apie šią grėsmę sužinojo tik gerokai vėliau.

Pasakojimai apie sąmokslus prieš jauną Lietuvos valstybę – jau šį antradienį „Istorijos detektyvų“ laidoje 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ. Vedėjas Vrginijus Savukynas.