J. Šiugždinienė tikisi, kad susitarimas dėl švietimo išliks, opozicija mato pažeidimus

„Šis politinių partijų susitarimas yra labai svarbus švietimui, jis tikrai apima labai svarbias sritis, tai ir rodikliai numatyti, tam tikri tikslai iškelti, kurie be galo svarbūs švietimui, ir tai, kad mes turime susitarimą, reiškia, jog mes galime tikėtis, kad pasikeitus Vyriausybei nebus kardinaliai keičiama kryptis“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė dalyvavo darbo grupės, rengusios Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, susitikime. Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija per jį pateikė raštišką reikalavimą tikslinti darbo grupės sudėti pagal pakitusią politinę situaciją ir peržiūrėti punktą dėl savivaldos savarankiškumo, kurį sako esant pažeidinėjamu.

Šis politinių partijų susitarimas yra labai svarbus švietimui.

„Mes, Darbo partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, manom, kad yra pažeistas 18 punktas, kuris kalba apie švietimo įstaigų ir savivaldybių savarankiškumą priimant sprendimus. Vyriausybė, patvirtindama kiekybinius tinklo reikalavimus, susiaurino savivaldybių savarankiškumą spręsti dėl tinklo, ministrė patvirtindama „Tūkstantmečio mokyklų“ programą taip pat susiaurino savarankiškumą gauti Europos Sąjungos pinigus“, – po susitikimo sakė Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji teigė, kad punktas dėl savivaldos savarankiškumo turi būti peržiūrėtas, nes arba Vyriausybė turi keisti kryptį, arba tos nuostatos atsisakoma. Priešingu atveju Darbo partija svarstys apie pasitraukimą iš susitarimo.

„Mes manom, kad susitarimas yra pažeistas, savivaldybių teisės yra siaurinamos, todėl mes manome, kad arba turi būti koreguojamas susitarimas, tas punktas išbrauktas, arba koreguojami Vyriausybės veiksmai, nes dabar objektyvi realybė rodo, kad susitarėm dėl vieno, vyksta visai kas kita, ir tai nei Darbo partijos, nei „valstiečių“ netenkina ir mes tikrai svarstome arba apie korekciją, arba apie pasitraukimą iš susitarimo“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Anot jos, jei būtų sutarta, kad punktą dėl savivaldos partijos braukia, nes dėl jo neįmanoma sutarti, „darbiečiai“ liktų susitarime, nes „jame yra labai gerų siekinių, kurie padeda gerus pagrindus švietimo sistemos tobulinimui“.

„Bet jei viskas lieka, kaip lieka, mes savęs susitarime, kuris laužomas kiekvieną dieną, nematome“, – reziumavo opozicijos atstovė.

Socialdemokratė Orinta Leiputė teigė, kad socialdemokratų netenkina, kaip vykdomas susitarimas, tačiau „labai plačiai nediskutuojama, nutraukt-nenutraukt“.

„Mūsų netenkina Vyriausybės sprendimai, jeigu yra susitarta, yra susitarta, jeigu kažkas nevykdo, riekia peržiūrėti. Mes manom, kad savivaldybės turi išlaikyti savarankiškumą ir galimybę priimti sprendimus, o ne būti spraudžiamos į kampą“, – žurnalistams sakė O. Leiputė.

Ministrė sakė besitikinti, kad opozicijos partijos iš susitarimo nesitrauks, o dėl jo peržiūros bus diskutuojama, taip pat priimti sprendimai dėl atstovavimo, Seime susikūrus naujoms frakcijoms, įsteigus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

Opozicija kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas tinklo taisykles, dėl kurių mažosios mokyklos turės būti reorganizuojamos. Ministerija teigia, kad tai būtina siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, atsisakyti jungtinių klasių praktikos.

Opozicija kritikuoja ir ministerijos pradėtą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą sakydama, kad savivaldybės verčiamos inicijuoti ugdymo įstaigų tinklo pertvarką mažinant mokyklų skaičių, nes priešingu atveju negaus programai numatyto finansavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių pasirinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų, kuria būtų siekiama gerinti mokymo aplinką, pikti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.

Kartu savivaldybėms keliami reikalavimai mažinti jungtinių klasių komplektų, didinti moksleivių skaičių klasėse, gerinti moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių. Bendras projekto biudžetas siekia 210 mln. eurų.