- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas sakė, kad migrantų norą pasilikti Lietuvoje reikėtų vertinti individualiai. Jis taip pat aiškino, kad migrantai galėtų būti išskraidinti ne tik į savo kilmės šalis, praneša Info diena.
„Be abejo, mes nė vienos valstybės negalime priversti priimti. Taip jau yra susitarta tarptautinėje teisėje. Tačiau yra kelios galimybės. Pirmoji – šiuos žmones įleisti į Lietuvą, suteikti jiems laikinus leidimus gyventi ar kitaip spręsti, pavyzdžiui, pripažinti humanitarines priežastis. Kitas dalykas – ieškoti trečiosios valstybės, kuri sutiktų juos priimti. Lietuva turi teisę nepriimti asmenų, kuriems ji nesuteikia pabėgėlio statuso ar nemato suteikti galimybės kito apsaugos statuso“, – sakė J. Žilinskas.
„Pasibaigus tam standartiniam sulaikymo terminui, sprendžiama, ką daryti toliau. Jei nustatomos aplinkybės, dėl kurių asmenis reikia pašalinti iš Lietuvos, tarkime, jie kelia pavojų, tai galima imtis tokių priemonių ir juos deportuoti. Aišku, reikia surasti, kas juos priims. Tačiau yra svarstoma numatyti tą galimybę, kad jeigu yra poreikis tuos asmenys sulaikyti dar (nors klausimas, kam tas poreikis galėtų būti), tada reikia kreiptis į teismą, kad jis patvirtintų naujus sulaikymo pagrindus. Nors šitoje situacijoje, jei kalba eina apie paprastus žmones, ieškančius ekonominio prieglobsčio, vien už tai juos sulaikyti nebūtų pakankamo pagrindo. Pagrindas galėtų būti, jei jie bando pabėgti, pasislėpti ir pan. Dabar mes esame gana sudėtingoje situacijoje. Iš esmės keliai yra du: arba ieškome valstybės, kuri juos priims, arba teks priimti patiems“, – teigė jis.
A. Strumilos / „BNS Foto“ nuotr.
Profesorius patarė kiekvieno migranto norą pasilikti Lietuvoje vertinti individualiai.
„Vargu ar mes kalbame apie daug žmonių, kurie kelia realią grėsmę mūsų saugumui. Paprastai žmonių, kurie kelia realią grėsmę, ieško kitų valstybių teisėsaugos, kurios dažnai būna iškėlusios bylas. Aš tiesiog būčiau atsargus ir kalbėčiau apie konkrečius žmones su konkrečiomis istorijomis. Man nepatiktų, jeigu visiems šiems žmonėms, kurie atkeliavo į Lietuvą ar Lenkiją dėl labai įvairių priežasčių, mes iš karto paišytume grėsmės nacionaliniam saugumui žymę. Tai yra tikrai labai negeras kelias“, – kalbėjo J. Žilinskas.
Aš tiesiog būčiau atsargus ir kalbėčiau apie konkrečius žmones su konkrečiomis istorijomis.
„Manyčiau, kad pirmiausia aš žiūrėčiau į žmones. Žiūrėčiau, kokie jie, kiek jiems tos pagalbos reikia, kokia tikimybė, kad jie čia integruotųsi, kad būtų naudingi mūsų visuomenėje. Ir tada priimčiau individualius sprendimus“, – šnekėjo jis.
Profesorius paaiškino, kas būtų, jei Lietuvoje laikinai apgyvendinti migrantai mėgintų sprukti į Vokietiją.
„Gali būti toks variantas, kad Vokietija perduos asmenis tai valstybei, kur jie turėjo pirmą registraciją. Tačiau vėlgi reikia turėti galvoje, kad šita schema veikia tik jeigu mes kalbame prieglobsčio teisės kontekste. T. y. jei asmuo pirmą kartą pateko į Lietuvą, tada nukeliavo į Vokietiją ir būtent ten paprašė prieglobsčio, tada toks asmuo būtų persiųstas atgal į Lietuvą, kad Lietuva išnagrinėtų prieglobsčio prašymą. Nebent atsirastų kažkokios priežastys, dėl ko Vokietija pati tą norėtų padaryti. O visi ekonominiai dalykai ir papildomi humanitariniai statusai yra konkretaus atvejo klausimas. Gal Vokietija nuspręstų, kad, kadangi Lietuva ir Lenkija susiduria su antplūdžiu, o antplūdis yra sąlyga, kuri palengvina pasilikimą kitose valstybėse, gal nuspręstų tuos asmenis priimti. O gal nuspręstų išsiųsti iš Europos Sąjungos“, – svarstė J. Žilinskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose3
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Įvardijo, kur prisnigo gausiausiai: pridarė ir bėdos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvardijo, kuriose Lietuvos vietovėse prisnigo gausiausiai ir pasidalijo orų prognoze. ...
-
Žiemiškas pirmadienis: nuo kelio slydo automobiliai, virto medžiai
Chaotiški orai vakar lėmė įvairių nesklandumų keliuose. ...
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti aštuoni neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai perspėja dėl sudėtingų eismo sąlygų: vairuotojai, rinkitės saugų greitį
Sudėtingesnės eismo sąlygos antradienio rytą tvyro šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje bei Telšių ir Tauragės apskrityse, pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Lietuvoje prasideda Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos6
Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). ...
-
Akcija „Skaidrinam“ Seime ne itin sumažino parlamentinių lėšų naudojimą6
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą. ...
-
Pranešimą apie Lietuvos medikus ministerija iliustravo Rusijos gydytojų nuotrauka5
Pranešimą apie veiksmų planą medikų Lietuvoje trūkumui mažinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį išplatino iliustruodama jį Rusijos gydytojų nuotrauka, tačiau netrukus atvaizdą pakeitė. ...
-
NATO naikintuvai vieną kartą kilo patruliuoti ir keturis kartus lydėti Rusijos orlaivių4
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo patruliuoti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų su Rusija ir Baltarusija bei keturis kartus – atpažinti ir lydėti skrydžio taisykle...