Lygiai prieš 21-us metus Lietuvos gyventojai referendumu pritarė pagrindiniam šalies įstatymui – Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Už dokumento tekstą tąkart pasisakė beveik 57 proc. balsavusių ir nuo to laiko spalio 25-ąją minime Konstitucijos dieną.

Tačiau, vieno šio įstatymo rengėjų, prof. dr. Juozo Žilio, teigimu, trūko visai nedaug, kad dėl nuomonių nesutapimo įstatymo tvirtinimas būtų buvęs nukeltas vėlesniam laikui. Vis dėlto, pasak buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, prieš du dešimtmečius patvirtinta Konstitucija išliko stabili ir dabar, o vienas esminių jos bruožų – tvirta įstatymo raidė.

"Galiu patvirtinti, kad Konstitucijos kūrėjai ir atitinkamų sričių specialistai buvo pasiryžę šitą įstatymą sukonstruoti taip, kad ji būtų skirta ilgesniam laikui ir kad būtų varžomi nepagrįsti interesai dėl Konstitucijos keitimo", – sakė J.Žilys.

– Kaip prieš 21-us metus priimta Konstitucija atrodo dabartiniame kontekste?

– Samprotaujant apie Lietuvos Konstituciją reikėtų pasakyti vieną svarbiausių dalykų – bendrame europiniame ar netgi pasaulio konstitucinių sistemų kontekste ji yra šiuolaikiška, ji visiškai jokiais atžvilgiais nenusileidžia kitų šalių konstitucijoms. Ji konsoliduotai išreiškia visos demokratinės civilizacijos pasiekimus.

Kitas aspektas – akivaizdu, kad šitoje Konstitucijoje išreikšta Lietuvos konstitucinės raidos tradicija, konstitucinis paveldas. Jeigu skrupulingai lygintume daugelį dalykų, – valdžios sandarą ar žmogaus teisių ir laisvių garantijas, – akivaizdžiai matytume sąsajų su 1922 m. Konstitucija. Savotiškų atspindžių galima rasti ir kalbant apie 1938 m. Konstituciją, nors ji jau buvo nedemokratiška, autoritetu pagrįsta sistema, bet kai kurių dalykų, pvz., ūkio organizavimo panašumų, ir čia pamatytume.

Trečias aspektas – šita Konstitucija skiriasi nuo ankstesnių, nes ji vadinama labai griežta, arba kieta. Ji sunkiai keičiama. Galiu patvirtinti, kad Konstitucijos kūrėjai ir atitinkamų sričių specialistai buvo pasiryžę šitą įstatymą sukonstruoti tokiu būdu, kad ji būtų skirta ilgesniam laikui ir kad būtų varžomi nepagrįsti interesai dėl Konstitucijos keitimo, kad ji sukurtų prielaidas stabiliai tautos raidai. Konstitucija, būdama labai sunkiai keičiama, užtikrina stabilesnę visuomenės politinę ir teisinę būseną.

– Tačiau Konstitucijos pakeitimų būta. Ar turėjo jie įtakos bendrai įstatymo prasmei?

– Didžioji dalis pakeitimų susiję su Lietuvos dalyvavimu ES. Lietuva, siekdama būti Europos valstybių politinės organizacijos nare, negalėjo nepriimti tam tikrų teisinių, politinių nuostatų. Bet nemanau, kad tie pakeitimai iškreipė bendrąją Konstitucijos prasmę. Lietuvių tautos suvereniteto raiškos forma nenukentėjo ir bendra idėja šitame dokumente liko.

– Tačiau siūlymų keisti šį įstatymą buvo nemažai, turbūt bus ir ateityje. Štai ir dabar Seimas svarsto, ar leisti sulaužiusiam priesaiką asmeniui dar kartą kandidatuoti į priesaikos reikalaujantį postą. Ką rodo tokių siūlymų gausa?

– Iš tiesų buvo labai daug pasiūlymų, bet dažnai jie būdavo padiktuoti siaurų politinių interesų, politinės kasdienybės. Laimė, Konstitucija sunkiai keičiama ir šitos iniciatyvos nebuvo palaikytos. Beje, tai rodo ir politinę mūsų tautos, visuomenės brandą, kad siaurų politinių interesų dauguma nepalaiko.

O dėl pastarojo keitimo pataisos, kuriai pirmuoju balsavimu Seime pritarta, – ką gi, Lietuva vis tiek privalėjo realizuoti Europos Žmogaus Teisių Teismo dokumentą šituo konkrečiu atveju. Iš esmės tai yra principo dalykas, kad visam gyvenimui negali būti atimtos tam tikros politinės teisės. Tai naujas Konstitucijos tekstas nukreipė į konstitucinį įstatymą, kuriame bus nurodytos tikslesnės sąlygos. Konstitucijos prasmė taip pat nekeičiama, tik formuluojama tam tikra teisinė išeitis iš esamos situacijos.

– Galbūt pats matote spragų, kurias Konstitucijoje reikėtų taisyti?

– Turėkime galvoje, kad šita Konstitucija iš iki šiol buvusių galioja jau ilgiausiai. Be abejo, galima samprotauti apie tam tikrų korekcijų prielaidas, bet svarbiausia, kad tai turi subręsti visuomeninėje diskusijoje ir žmonės turi būti įtikinti, jog be šitos pataisos negalima toliau gyventi, kad reikia koreguoti.

– Nusikelkime 21-us metus atgal. Kiek užtruko suderinti įstatymo tekstą, kiek pirminių variantų buvo pasiūlyta, dėl ko susitarti buvo sunkiausia?

– Kai buvo atkurta nepriklausomybė, netrukus prasidėjo diskusija ir dėl Konstitucijos ateities. Nes vadinamoji laikinoji Konstitucija labiau priminė buvusią sovietinę sistemą, tiktai pakoreguotą ir pritaikytą nepriklausomos Lietuvos politinėms sąlygoms. Iš karto buvo daugybė Konstitucijos projektų. Juos teikė Demokratinė darbo partija, liberalai, teisininkų draugija, socialdemokratai turėjo savosios Konstitucijos projekto versiją. 1991 m. buvo paskelbti vadinamieji Lietuvos Konstitucijos koncepcijos metmenys, tai darbo grupei vadovavo Vytautas Landsbergis. Po to buvo Konstitucijos komisijos projektas, be to, egzistavo būsimosios Tėvynės Sąjungos projektas ir buvo didelė diskusija, į kurią pusę linkti – į 1922, ar į 1938 m. Konstituciją.

Diskusija apie Konstituciją suintensyvėjo 1992 m. o 1992 m. vasarą ir rudenį buvo periodas, kai buvo galutinai bandoma surasti ir suderinti priešingas pozicijas, ypač dėl valstybės valdžios organizavimo. Tai buvo sunkiausia diskusija, o jos esmė – Vyriausybės, parlamento ir prezidento įgaliojimų suderinimo problema. Labai sudėtinga diskusija, polemika. Rugsėjį–spalį buvo apibendrinančių baigiamųjų diskusijų etapas. Jis buvo labai nervingas, nes dažnai požiūriai kardinaliai skyrėsi dėl, pvz., prezidento ir Seimo santykių, juridinių galių. Bet buvo surastas kompromisas, štai ir dabar matomas šiuolaikinėje Konstitucijoje, kurioje prezidento galios ribojamos parlamento galiomis, parlamento galios ribojamos prezidento ir Vyriausybės galiomis. Galima vertinti įvairiai, bet man atrodo, kad šitas politinių ir juridinių galių klausimas gana gerai išspręstas, nes priimant sprendimus dalyvauja visos valstybės valdžios.

Dar viena reikšminga šitos Konstitucijos ypatybė, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje įkurtas Konstitucinis Teismas, kuris aiškina Konstitucijos normas. Jeigu šitą aiškinimą vykdytų parlamentas, politinės netvarkos ir juridinio chaoso būtų daug daugiau.

– Ar buvo minčių, kad gali nepavykti susitarti dėl bendro dokumento teksto?

– Taip, tokių minčių vienu metu buvo. Ypač 1992 m. spalį. Netgi buvo kalbama apie ne sprendžiamąjį, o patariamąjį referendumą. Spalio 25 d. vyko ir rinkimai į būsimąjį Seimą, tad buvo minčių Konstituciją pateikti patariamajam referendumui, o po to būsimasis Seimas būtų turėjęs priimti galutinį sprendimą. Bet vėlesnėje politinėje diskusijoje įsitikinta, kad tai netikslinga, nes vėliau būtų buvę dar sunkiau susitarti. Todėl buvo priimtas sprendimas dėl privalomojo referendumo surengimo ir kad naujasis Seimas pradėtų dirbti jau naujos Konstitucijos sąlygomis.

– O pats asmeniškai paminite šią dieną, spalio 25-ąją?

– Visada būna renginių Konstituciniame Teisme, anksčiau būdavo ir Vilniaus Rotušėje. Penktadienį rengiama konferencija Konstituciniame Teisme. Pernai, kai buvo Konstitucijos 20-metis, buvo renginys prezidentūroje. Kiekvieną kartą stengiuosi dalyvauti, prisiminti tas dienas. Dabar – tai jau retrospektyva.