Lietuvoje jaunimas yra viena pasyviausių amžiaus grupių, tačiau tikimasi, kad šių metų rinkimuose balsuos daugiau nei trečdalis gyventojų iki 34 metų amžiaus.
Pasak Lietuvos Jaunimo organizacijų prezidento Manto Zakarkos, būsimai vyriausybei planuojama įvardinti esmines jaunimo problemas. Jo teigimu, taip tikimasi įtraukti daugiau jaunų žmonių į pilietinę veiklą ir pratinti juos reikšti savo poziciją. Iki Seimo rinkimų likus mažiau nei dviem mėnesiams, specialistai prognozuoja, kad jaunų rinkėjų skaičius, palyginti su praėjusiais rinkimais, gali padidėti daugiau negu 10 procentų.
Lietuvos jaunimo nedarbo rodikliai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Statistikos agentūros Eurostat“ 2016 m. gegužės mėn. duomenimis, Lietuvoje jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbo lygis siekė 13,4 proc. ir buvo 5,2 proc. punkto mažesnis nei ES šalių vidurkis. 2010 m. šis rodiklis buvo 35,7 proc., nuo tada vidutiniškai mažėjo po 4 proc. punktus kasmet.
Kartu auga jaunimo užimtumas. 2015 m. jaunimo užimtumo lygis sudarė 28,3 proc. ir buvo pats didžiausias nuo Lietuvos ekonomikos pakilimo laikų – 2007 metų (kai siekė 24,8 proc.).
Nuosekliai gerėjantys jaunimo užimtumo rodikliai Lietuvoje rodo, jog perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką tapo sklandesnis, jaunimas atidžiau renkasi būsimą profesiją, tačiau sunkumų įsitvirtinti darbo rinkoje patiria kvalifikacijos neįgiję jaunuoliai. Šių metų rugpjūčio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 24,7 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 metų amžiaus. 2 iš 5 šių jaunuolių neturėjo profesinės kvalifikacijos.
„Minint Tarptautinę jaunimo dieną, džiugu pristatyti svetainę www.jaunimogarantijos.lt, kuri prisidės prie tikslo, kad kiekvienas jaunas žmogus per 4 mėnesius gautų gerą darbo, mokymosi ar praktikos pasiūlymą“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Ji skirta visiems 15–29 metų amžiaus jaunuoliams, kurie ilgesniam ar trumpesniam laikui iškrito iš darbo rinkos ir šiuo metu nesimoko. Grąžinę į aktyvią veiklą jaunimą, padedame gauti darbinių pajamų, įgyti naudingų profesinių įgūdžių, geriau suprasti rinką, išmokti identifikuoti savo stiprybes ir jas kuo geriau išnaudoti. Taip siekiantis įsitvirtinti gyvenime jaunimas nelieka užribyje, atskirtyje. Juk žinome, kad kuo ilgiau trunka nedarbas, tuo sunkiau grįžti į darbo rinką tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių“, – pasakojo ministrė.
Naujausi komentarai