Jei nepastatys atliekų deginimo gamyklos, Lietuva praras ES paramą (papildyta) Pereiti į pagrindinį turinį

Jei nepastatys atliekų deginimo gamyklos, Lietuva praras ES paramą (papildyta)

2011-07-28 19:17
Jei nepastatys atliekų deginimo gamyklos, Lietuva praras ES paramą (papildyta)
Jei nepastatys atliekų deginimo gamyklos, Lietuva praras ES paramą (papildyta) / Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Stringant pavojingų atliekų deginimo gamyklos statybos darbams, ūkio ministras Rimantas Žylius tikisi, kad nesutarimai su rangovais bus greitai išspręsti ir įrenginiai iki metų galo pradės veikti, nes kitaip būtų prarasta jos statybai gauta Europos Sąjungos (ES) parama.

"Šitas klausimas iš tikrųjų yra pakeltas į aukštesnį lygį, tad esu tikras, kad mes išspręsime iki memorandumo pasibaigimo - tai yra iki šių metų pabaigos. Ji privalo pradėti veikti, kad Lietuva gautų Europos Sąjungos paramą šitam projektui, kad šitos lėšos nebūtų atimtos", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė R.Žylius.

Iš pradžių planuota, kad gamykla Šiauliuose veiks dar praėjusių metų spalį, tačiau Ūkio ministerijos valdoma bendrovė "Toksika", kuri yra gamyklos užsakovė, nebuvo patenkinta rangovų - bendrovių "Hafner Srl" bei "Senovė" - darbu.

"Aš esu tikras, kad susitarsime. Kadangi dar ne visi pinigai yra sumokėti, mes turime tiekėjo garantijas, tai yra dešimtys milijonų litų - mes iš tikrųjų dar turime dėl ko pasiderėti", - sakė R.Žylius.

Ministras pridūrė, kad teisme spręsti konfliktą su rangovais yra "labai vengtinas kelias".
"Norime užsitikrinti, kad gautume tą įrenginį, kurį užsakėme. "Toksika" šiandien turi įtarimų, kad įrenginys nėra tas, kuris buvo užsakytas", - dėstė ministras.
Jis taip pat ragino atskirti Šiauliuose statomos gamyklos problemas nuo susikaupusių medicinos atliekų klausimo.

"Medicinos atliekų problema yra skirtinga nuo toksinių atliekų deginimo gamyklos problemos, nes medicinos atliekos (gamykloje Šiauliuose - BNS) sudarys tiktai keletą procentų visų atliekų. Mes sprendžiame daug didesnę problemą su toksinėmis atliekomis, negu sprendžiame su medicininėmis", - aiškino ministras.

Medicinos atliekos šalyje pradėjo kauptis sustabdžius jų deginimą minėtoje statomoje gamykloje Šiauliuose - čia jos degintos per bandymus. Dėl besikaupiančių pavojingų atliekų birželį šalyje paskelbta ekstremali padėtis ir leista jas naikinti Vilniuje įsikūrusioje bendrovėje "Senovė", kur jos šiuo metu deginamos.

Siekiant greičiau atsikratyti jau susikaupusiomis ir nuolat atsirandančiomis atliekomis, jas deginti planuojama ir "Palemono keramikoje" Kaune. Be to, leista dalį atliekų išvežti utilizuoti į Latviją - iki šiol jos buvo vežamos į Vokietiją.

"Kadangi atsirado papildoma galimybė sudeginti medicinos atliekas, jeigu tokios yra susikaupusios, labai greitai sudeginti, ir atsirado galimybė išvežti į užsienį (Latviją - BNS), mes manome, kad yra pakankamas pagrindas imtis tam tikrų veiksmų ir atšaukti ekstremalią situaciją", - per spaudos konferenciją sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad "Palemono keramikos" pajėgumai leidžia labai greitai sudeginti didelį atliekų kiekį. Tiesa, jis sakė tiksliai nežinantis, kiek jų šiuo metu yra susikaupę.
Ministras taip pat aiškino, kad į Latviją išvežant medicinos atliekas jų utilizavimas smarkiai nepabrangtų. Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis savo ruožtu BNS yra sakęs, kad išvežant medicinos atliekas jų tvarkymo kaštai brangsta nuo dviejų iki dešimt kartų.

R.Žylius taip pat paaiškino, kodėl "Senovėje" Vilniuje nebuvo paleistas autoklavavimo įrenginys - nors jis būtų leidęs paspartinti medicinos atliekų naikinimą, jis būtų galėjęs veikti tik ekstremalios situacijos metu, taigi ją atšaukus jos vėl būtų pradėjusios kauptis.

"Būtent dėl to, kad tai nesprendžia iš esmės situacijos, o sprendė tik to momento klausimą, šituo keliu nebuvo einama", - sakė jis.
Dėl ekstremalios situacijos atšaukimo spręs Ekstremalių situacijų komisija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra