Apie tai, kiek kainuotų remontas ir kiek užtruktume laukti meistrų, pokalbis su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

– Kiek kainuotų susiremontuoti 50–60 kv. m vidutinį būstą?

– Turbūt reikėtų žiūrėti, kiek norite naujų medžiagų arba naujų statybinių elementų į savo būstą įkomponuoti. Labai daug būsto renovacijos ar remonto kainos sudaro medžiagos. Medžiagos paprastai sudaro 60–70 proc. remonto vertės, o visą kitą – darbo užmokestis, transporto išlaidos. Ir jeigu jūs darysite tik apdailą, tai tas procentas yra didesnis, jeigu keistumėt bendrus konstruktyvus, tai yra mažesnė medžiagų kainos įtaka bendroje sąmatos vertėje. Šiandien mes skaičiuojame, kad 1 kv. m vidutiniškai kainuoja apie 500 eurų. Mes matome, kiek investuoja naujo būsto statytojai, kurie perka su daline apdaila, ir manome, kad tie, kurie įsigyja, tai 500 eurų į 1 kv. m turėtų investuoti. Aišku, viskas priklauso nuo medžiagų kokybės, nuo estetikos. Jeigu dizaineris kažką suprojektuoja išraiškingiau, medžiagos gali būti brangesnės. Tada gali kainuoti ir 700 eurų 1 kv. m.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše.

– Kiek dabar tektų laukti meistrų? Ar vis dar yra tas meistrų aukso amžius, kai tenka laukti metus, pusmetį?

– Šiuo metu kaimyninėse, aplinkinėse rinkose – Skandinavijoje, Centrinėje Europoje – statybų apimtys mažėja. Tačiau mes, statybininkai Lietuvoje, džiaugiamės, kad tokio jausmo pas mus, kad kristume – nėra. Kol kas įmonės užsakymų portfelį turi pakankamai neblogai susiformavusios. Ir didelė tikimybė, kad kainos bus koreguotos po Naujų metų. Nes matome, kad projektuojama ir statybos leidimų išimama mažiau. Manome, kad ko gero Lietuvos statybininkai kainų korekciją gali daryti tik kitais metais, nes šiemet darbų turi pakankamai. Kiek reikėtų laukti, priklauso nuo to, kokius darbus norite daryti. Bet, aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų.

– Jeigu kas nors remontą planuoja rudenį ar žiemą, tai tikrai nebegaus gerų meistrų. Ar galima tik po Naujų metų dabar planuoti?

– Turbūt reikėtų pasakyti, kad Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kurioje labai jaučiamas sezoniškumas statybų sektoriuje. Paprastai rugsėjis, spalis yra pats darbymetis statybininkams, nes jie nori, prieš ateinant šaltam sezonui, žiemai užsidaryti pastatus ir pasiruošti, kad darbus galėtų vykdyti žiemos metu. Pats darbymetis pas statybininkus būtent ir yra rugsėjis, spalis. Jau rugpjūčio pabaigoj statybininkai mobilizuojasi ir iš tikrųjų nereikėtų statybininkų ieškoti rugsėjo ar spalio mėnesį, nes tai yra pats pikas, kada statybininkai labai užsiėmę, turi daug darbų. Manau, tuo laiku galite išgirsti kainą, kuri jūsų netenkins.

Manome, kad ko gero Lietuvos statybininkai kainų korekciją gali daryti tik kitais metais, nes šiemet darbų turi pakankamai. Kiek reikėtų laukti, priklauso nuo to, kokius darbus norite daryti. Bet, aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų.

– Prieš tai minėjote kainų korekcijas, kurias meistrai gali daryti kitąmet. Kokia tai kainų korekcija bus? Į didesnę pusę?

– Aš galvoju, kad paprastai, kada apimtys mažėja, mažėja darbo užmokesčio dedamoji. Nors Lietuvoje darbo užmokestis statybų sektoriuje jau daug mėnesių kyla, tačiau jeigu apimtys pradės mažėti, tai nėra abejonės, kad arba tas darbo užmokesčio kilimas stabilizuosis, arba net gali būti, kad sumažės. Viskas priklauso nuo to, kiek statybos rinka susitrauks. Šiuo metu mes manome, kad statybinės medžiagos nelabai pigs, nes energetika, transporto kaštai, įrengimų vertė ir amortizacijos dydis šiandieną neleidžia statybinių medžiagų gamintojams sumažinti kainos. Bet statybos rangos darbuose yra tikimybė, kad sumažėjus apimtims, įmonės konkuruos ir gali kažkiek kainos būti koreguojamos, bet tai nebus daug.

– Ar kainos skiriasi Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose? Ar tiesa, kad Vilniuje apdaila kainuoja brangiausiai?

– Taip. Deja, regionuose mes matome ženkliai mažesnes kainas. Ir turbūt ne paslaptis, kad Lietuvoj dar yra didelė tolerancija nelegaliam darbui. Regionuose to nelegalaus darbo yra daugiau. Ir matome, kad, pavyzdžiui, regionuose statybininkai teikia paslaugas ir nesuprantame, kaip galima už tokią nedidelę kainą tą paslaugą suteikti. Darome prielaidą, kad dalis darbų vis dėlto atliekama nelegaliai.

– Ar pastebite kažkokią tendenciją, kad daugiau apdailos dabar reikia naujos statybos butams, o gal atvirkščiai – žmonės savo senus būstus remontuoja, atnaujina?

– Šiuo metu kol kas matome, kad didžioji dalis apdailininkų vis dėlto dirba naujos statybos būstuose. Ir kai pradžioje klausėte, tai būtent tie, kurie sulaukia savo eilės, šiuo metu daro apdailą naujuose būstuose. Senų būstų remontai vyksta, bet ne tokiomis didelėmis apimtimis.