Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas teigiamai įvertino 2019 metais Konstitucinio Teismo priimtą sprendimą, kuriuo lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija pripažinta draudžiamu diskriminacijos pagrindu. Vis dėlto jis apgailestauja, jog Lietuvoje vis dar nepriimti įstatymai, reglamentuojantys tos pačios lyties porų santykius.

„Nors ir vertindamas pastangas, kurių imasi valstybė, tokius kaip 2019 metų sausio 11-iosios Konstitucinio Teismo sprendimas (...), komitetas apgailestauja, kad nėra apčiuopiamo progreso kovojant su smurtu, stigma ir diskriminacija, patiriamais lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualų dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“, – rašoma dokumente.

Jame taip pat išreiškiamas susirūpinimas, jog lytinė tapatybė vis dar nėra apibrėžta teisinėje Lietuvos bazėje.

„Komitetas taip pat apgailestauja, jog nesant tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimo, neegzistuoja teisinio instituto tos pačios lyties santykiams“, – teigiama pastabose.

Komitetas ragina Lietuvą užtikrinti efektyvią apsaugą nuo visų formų diskriminacijos, susijusios su seksualine orientacija ir lytine tapatybe bei padidinti pastangas imantis „konkrečių, sąmoningų ir tikslingų priemonių“, tokių kaip informacinės kampanijos, skirtų kovai su LGBTI žmonių diskriminacija.

Taip pat JT komitetas ragina imtis tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo, kuris suteiktų jiems santuokai tapačią apsaugą.

Komitetas taip pat apgailestauja, jog nesant tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimo, neegzistuoja teisinio instituto tos pačios lyties santykiams.

„Apie tai, kad Lietuva stipriai vėluoja suteikti galimybę tos pačios lyties asmenims įteisinti savo santykius, kartotis turbūt nebereikia – šią poziciją nuolatos išreiškia tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tiek žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, – komentuodama JT dokumentą sakė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

„Skaitant šią rekomendaciją norisi išskirti ir kitą dalyką, kurį ne kartą akcentavome įstatymų leidėjams – turime lytinę tapatybę, kaip draudžiamą diskriminacijos pagrindą, įtraukti į Lygių galimybių įstatymą, ir taip užtikrinti translyčių asmenų apsaugą, o tuo pačiu priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą“, – ragino ji.

Nerimas dėl tautinių mažumų

Komiteto pastabose taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl „pastovaus tautinių mažumų, tokių kaip lenkų, rusų ir baltarusių, mažėjimo“. Komitetas taip pat teigia esantis susirūpinęs dėl pranešimų apie nevienodą elgesį su tautinėmis mažumomis ir teisinio pagrindo jų apsaugai stygių.

„Komitetas rekomenduoja valstybei imtis skubių veiksmų ir priemonių spręsti šiuos rūpesčius, pagreitinti naujo Tautinių mažumų įstatymo priėmimą, o tuo metu imtis efektyvių priemonių pilnai apsaugoti tautines mažumas, įskaitant jų kalbą, religiją, kultūrą ir tapatybę“, – teigiama pastabose.

Komiteto įžvalgose minimos ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje vis dar patiriančios sunkumų, tačiau romai išskirti pabrėžtinai.

Komitetas teigia vertinsiantis Lietuvos pastangas integruojant romus, tačiau teigia, jog stinga progreso mažinant jų stigmatizaciją ir socialinę atskirtį.

Rekomendacijose siūloma stiprinti šias pastangas, ypač integruojant romų tautybės vaikus ir moteris, raginama priimti nacionalinę romų integracijos strategiją, kurioje būtų sprendžiamos jų diskriminacijos, patiriamos viešosiose įstaigose, įsidarbinant, ieškant apgyvendinimo vietos, mokantis ir gaunant sveikatos priežiūrą, problemos.

„Komiteto įžvalgose minimos ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje vis dar patiriančios sunkumų, tačiau romai išskirti pabrėžtinai. Ši žmonių grupė akcentuojama ir kalbant apie teisę mokytis bei dirbti, primenant, kad itin daug romų vaikų iškrenta iš švietimo sistemos, o suaugusieji susiduria su daugybe problemų ieškant darbo, –  teigia lygių galimybių kontrolierė. – Nors diskriminuoti dėl tautybės draudžia Lygių galimybių įstatymas, vis dar girdime romų bendruomenės istorijų apie itin nepagarbų elgesį bandant rasti vietą darbo rinkoje.“

Pasak kontrolieriaus tarnybos, skirtingose komiteto rekomendacijose ne kartą paminėta ir žmonių su negalia teisių užtikrinimo svarba.

Rekomenduojama gerinti švietimo prieinamumą, žmonių su negalia įsidarbinimo galimybes ir integraciją į pagrindinę darbo rinką. Taip pat rekomenduojama užtikrinti, kad žmonių su negalia gaunamos socialinės išmokos padengtų ne tik elementarias pragyvenimo išlaidas, bet ir su negalia susijusių paslaugų kaštus.

Komitetas taip pat teigia pastebintis Lietuvos pastangas sprendžiant moterų ir vyrų nelygybės problemas, tačiau pažymi itin lėtą progresą siekiant visiškos moterų ir vyrų lygybės. Komitetas išskyrė mažą moterų atstovavimą vadovaujančiose pareigose bei padidėjusį moterų skurdą. Kaip žymus barjeras siekiant lyčių lygybės išskirtas nevienodas namų ruošos ir artimųjų priežiūros pareigų pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų. Komiteto teigimu, nerimą taip pat kelia stereotipai apie moteris ir jų vaidmenį visuomenėje bei šeimoje.