Jūrininkai prisiminė sovietmečio kontrabandą

Tradiciškai Jūros šventės renginiai prasideda Lietuvos jūrų muziejuje.

Vakar muziejaus tvirtovėje prie paminklo žuvusiems jūrininkams pagerbti išėjusiųjų atminimą rinkosi kapitonai.

„Dubingių“ žvejybos traleryje klaipėdiečius ir svečius muziejaus darbuotojai pradžiugino nauja paroda. Šį kartą fotografijomis ir surinktais eksponatais prabilta apie jūrų kontrabandą. Ji, anot muziejaus direktorės Olgos Žalienės, buvo ir yra populiari nuo tada, kai prasidėjo laivyba.

Istoriko Dainiaus Elerto nuomone, gyvenimas prie jūros ir darbas jūroje – ne vien romantika. Čia buvo, yra ir bus įvairiausių suktybių. Tarpukario Lietuvoje į kontrabandos verslą buvo įtraukta nemažai pajūrio gyventojų.

Sovietmečiu kontrabanda ypač suklestėjo tada, kai žvejybos ir prekybos laivų jūrininkams buvo leista išlipti į svetimą krantą. Iš Klaipėdos į užsienį laivuose įrengtose slaptavietėse buvo gabenami juodieji ir raudonieji ikrai. Į Klaipėdą jūrininkai iš užsienio įveždavo „kramtoškės“, tirpios kavos, „bolonkėmis“ vadintų neperšlampamų vasarinių apsiaustų, aptempiančių blauzdas moteriškų batų - kojinių, plaukų perukų, radijo grotuvų, plokštelių.

Be namų buičiai reikalingų daiktų, rūbų į uostamiestį parkeliaudavo ir egzotiški gyvūnai. Kapitonas Algirdas Kulbokas per parodos atidarymą dalijosi patirtimi, kaip be veterinarijos paso iš Afrikos, apvožtas statinėmis nuo silkių, parplukdydavo makakas.

Gyvų kontrabandos eksponatų, nors lankytojai apie tai, ko gero, nė neįtaria, esama ir pačiame Jūrų muziejuje. Pirmuosius pingvinus sugavę be jokių leidimų į Kopgalį atgabeno žvejybos laivų jūrininkai.