Valdantieji galutinį pataisų variantą vadina kompromisu, tačiau dalis kritikų ir protestų dalyvių įsitikinę, kad jų nuogąstavimai nebuvo išgirsti. Todėl ginčai dėl pataisų turinio greičiausiai nesibaigs net ir po galutinio balsavimo.
Ką apie Lietuvos visuomenę ir politinę kultūrą atskleidė ši istorija? Ar šis ginčas sustiprino demokratinę diskusiją ir pilietinį aktyvumą, ar priešingai – dar labiau pagilino nepasitikėjimą tarp valdžios institucijų, žiniasklaidos ir visuomenės grupių? Ir ką šis konfliktas pasako apie mūsų gebėjimą ieškoti kompromisų jautriais klausimais?
„Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“ dalyvauja Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė ir kultūros istorikas dr. Darius Kuolys.
– Kaip apibendrintumėte visa tai, kas vyko pastarąjį pusmetį?
– B. D.: Vyko daugkartiniai valdančiųjų bandymai keisti LRT įstatymą, kurie prasidėjo nuo labai kontroversiškų „Nemuno aušros“ pataisų, kad direktorius galėtų būti atleidžiamas vos pusės balsų be jokių svarbių priežasčių. Visa tai vystėsi gerus pusę metų. Vyko pakankamai ilgas procesas, kurio metu ne kartą buvo keltas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės bendruomenės susirūpinimas dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo pažeidimo Lietuvoje. Šiandien valdantieji nuo labai daug ko atsitraukė, todėl mes nebematėme naujų protestų. Kultūros komitetas pataisė tą įstatymo projektą. Dabar beveik visos pagrindinės nuostatos, kurios kėlė susirūpinimą, iš įstatymo buvo pašalintos. Man atrodo, kad tai yra didelė pilietinės visuomenės pergalė.
– Visgi diskusija su politikais protestuotojams pavyko?
– B. D.: Manau, kad taip. Tų nuostatų, kurios buvo pavojingiausios, šiandien įstatymo projekte nebėra. Tai ne tik didelė protestuotojų pergalė, bet ir tos visuomenės dalies, kuri buvo visuose protestuose.
– Jūs kritiškai stebėjote protestus, kritiškai pasisakėte ir apie organizatorių pasipiktinimą, ir apie laisvo žodžio naudojimą labai siaurai daliai. Kodėl tokia kritika?
– D. K.: Ar šis protestas Lietuvai tikrai būtinas, tikrai reikalingas? Mes atrodėme kaip gana provincialus kraštas, kuris šaukia, kad norima mus užvaldyti, norima iš mūsų atimti laisvą žodį, norima mus paniekinti, apsiskundėme visam pasauliui. Ar to reikėjo? Man atrodo, kad konfliktą tarp Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės ir Remigijaus Žemaitaičio brandi valstybė būtų išsprendusi ramiai. Reikėjo Seimui neleisti įsisiautėti R. Žemaitaičiui, bet taip pat atkreipti dėmesį į tas LRT pataisas, kurios buvo priimtos prieš pat Seimo rinkimus. Taip ir nepaaiškėjo, ko gi nori politinės partijos, kurios ėmėsi taisyti įstatymą labai plačiai. Iš kitos pusės, taip ir neaišku, kokį laisvą žodį gynė protestuotojai. Man labai pristigo rimtų diskusijų LRT erdvėje. LRT vengė diskusijų, tapo kieta propagandine mašina.
– Kaip vertinate D. Kuolio nuomonę? Kokį laisvą žodį visgi gynė protestuotojai?
– B. D.: Turiu sutikti su ponu Kuoliu, nes man irgi kyla klausimas, kam čia to reikėjo? Kam pusę metų reikėjo išeikvoti tiek jėgų. Tačiau dėl laisvo žodžio buvo daugybė ekspertų išvadų. Kompromisai ir tarimasis prasidėjo tik po paskutinio protesto.
– Ar iš politikų perspektyvos suprantate logiką, kodėl buvo to imtasi?
– D. K.: Šiek tiek suprantu, nes LRT vis labiau pereina į propagandinį veikimą ir tai mėgina konceptualiai pagrįsti. Klausimas, ar po visų šių kovų kas nors keisis? Ką mes pasieksime kaip visuomenė? Ar mes turėsime transliuotoją, kuris mus skaldys, kuris mus nuolat kvies į vis naujus kultūrinius karus, ar, vis dėlto, transliuotoją, kuris padės mums veikti kaip solidariai visuomenei? Šis klausimas per visas diskusijas, maištus taip ir nebuvo keliamas, nebuvo į jį atsakyta.
– Ar Lietuvoje mes apskritai mokame diskutuoti? Kam reikėjo pusmečio audringų diskusijų?
– B. D.: Manau, kad politikai turėjo tikslus ir bandė jų siekti, tiesiog to padaryti jiems nepavyko dėl daugybės priežasčių – ir dėl pilietinės visuomenės, ir dėl tarptautinės bendruomenės reakcijos, ir dėl opozicijos reakcijos. Jie planavo šį įstatymą priimti dar gegužės viduryje, o dabar – birželio pradžia. Buvo bandymai, bet jie galiausiai baigėsi niekuo.
– Antikonservatoriškos partijos Lietuvoje labai mėgsta pabrėžti, kad LRT atstovauja tik vienai pusei, kad jiems per mažai eterio suteikiama. Kaip vertinate naratyvą, kad LRT per mažai atskleidžia visas puses?
– B. D.: Vis dar LRT tarybą sudarys politikų deleguojami atstovai. Tikėtis visuomenės atstovų LRT taryboje bus sunku. Kai kurie politikai deleguoja savo partijų žmones arba savo aplinkos žmones. Deja, bet taip yra – politikai sunkiai atsisako galios ir įtakos. Tačiau LRT taryba buvo padariusi politinio neutralumo auditą, kuris, beje, nenustatė jokių ženklių pažeidimų. Tuomet tas auditas buvo įslaptintas, visuomenei nepaviešintas. Pagal skaičius, R. Žemaitaitis yra vienas dažniausiai kalbinamų pašnekovų LRT eteryje, nors labiausiai skundžiasi „Nemuno aušros“ nariai, kad jie nėra atstovaujami ir išklausomi. Mano manymu, valdžios atstovų įvairiose LRT diskusijose yra gal net per daug. Daugiau norėtųsi visuomenės atstovų. Nemanau, kad politikai įstatymais turėtų sureguliuoti, kokioje laidoje kokios partijos politikai turėtų sėdėti, kiek sekundžių kiekvienas iš jų turėtų kalbėti. Pagal statistiką, valdantieji kalbinami daugiausiai, nors jie skundžiasi labiausiai.
– Kaip vertintumėte, kad valdančiųjų atstovai kviečiami ir į laidas, R. Žemaitaitis itin daug LRT eteryje buvo kalbinamas? Ar nepaneigiami valdančiųjų pasakymai, kad galbūt vis tiek per daug dešinieji atstovaujami LRT?
– D. K.: Iš R. Žemaitaičio buvo daromas priešas ir LRT labai daug prisidėjo. Jis vaizduojamas kaip tam tikra nacionalinė grėsmė, kaip naikintinas priešas. Kitas dalykas. Dalis Seimo narių iš tikrųjų turi instinktą valdyti viešąją erdvę. Informaciniai-kultūriniai karai, į kuriuos LRT kryptingai stengiasi mus įtraukti, yra daugiau kiršinimas. Net dėl mūsų istorijos. Dabar staiga Vincas Krėvė užsipultas. Tarsi pateikiama pikantiškų dalykų, labai vienpusiška nuomonė, kai duodama kalbėti kai kuriems istorikams ar rašytojams. Yra pastangos, ką sakė Paulius Gritėnas, keisti mūsų vidinius pasaulius, manipuliuoti mūsų sielomis. Jeigu šito nemato profesionalūs žurnalistai, arba jie kovojo dėl šios teisės LRT užsiimti brutalia propaganda, tai labai nuvilia.
Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)