Dėl tvoros ar medžio – kaip šuo su kate: kaimynų konfliktai tampa dideliu galvos skausmu

– Jūsų praktikoje, ko gero, būta tarp kaimynų dėl tvoros ar per aukštų medžių ginčių, kurie pasiekia ir teismą?

– Tokių ginčų kyla tikrai labai daug. Yra bendrosios teisinės taisyklės. Jeigu nori žmogus statyti tvorą peržengiant sklypo ribą, visai atvejais būtina gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Būtinai raštišką, nes žodinio vėliau, jei kiltų ginčų, neįrodysi. Teisės aktai nenustato notarinės formos. Užtenka rašytinio savininko sutikimo. Tačiau rekomenduoju, kad tame sutikime būtų detaliai aptarta, kokia žadama statyti tvora. Patarčiau net pridėti eskizą, koks bus pamatas, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos. Kad kaimynas raštiškai patvirtintų, jog neprieštarauja. Pasitaiko, kad jau apsitvėrus, kaimynai pareiškia, jog ne tokios tvoros tikėjosi ir ima bylinėtis. Jei tvora numatoma prie pat sklypo ribos, bet jos neperžengiant, ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų instaliacijos, t. y. šviesos pralaidumo, reikalavimų. Pavyzdžiui, akliną tvorą, kai nenorima prašyti kaimyno sutikimo, reikia statyti 1 metro atstumu nuo savo sklypo ribos iš šiaurinės, vakarinės ir rytinės pusių. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– O kodėl nereglamentuojama pietinė pusė, o kitos, tarkim, šiaurinė pusė, labai svarbu?

– Jūsų šiaurinė pusė bus pietinė kaimynui. Ne pagal reikalavimus pastatyta labai aukšta tvora iš šios pusės užstos saulę, mes šešėlį į kaimyno sklypą ir kentės šviesos negaudami jo augalai. Ginčų dėl to tikrai kyla dažnai. Yra bylų, kai statant stoginę kaimynai kreipėsi į teismą dėl to, kad ji buvo atitraukta nuo jų sklypo ribos ne 3 metrų atstumu, kaip reikalaujama, o – 2,98 m. Ginčas kilo net dėl kelių centimetrų paklaidos.

Yra bylų, kai statant stoginę kaimynai kreipėsi į teismą dėl to, kad ji buvo atitraukta nuo jų sklypo ribos ne 3 m atstumu, kaip reikalaujama, o – 2,98 m. Ginčas kilo net dėl kelių centimetrų paklaidos.

 

– O kaip dėl medžių, ar yra ribojamas jų aukštis, atstumai?

– Krūmai ir medžiai iki 2 m aukščio turi būti sodinami 1 m atstumu iš visų pusių. Aukštesni augalai, augantys ar formuojami 2–3 m aukščio, – 2 m atstumu. O dar aukštesni iš šiaurinės pusės turėtų būti sodinami 5 m atstumu, o iš kitų pusių – 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Daugiausiai ginčų kyla dėl  tujų gyvatvorių. Jeigu šių augalų tvora formuojama iki 1,3 m aukščio, iš šiaurinės pusės reikia sodinti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, o iš kitų pusių – mažesniu atstumu. O jeigu formuojama bus aukštesnė gyvatvorė, iš visų pusių turi būti atitraukta po 1 m nuo sklypo ribos.

– Ką daryti, jeigu kaimyno seno medžio šakos lenda į mano sklypą?

– Tokiu atveju siūlyčiau nusiųsti kaimynui raštišką reikalavimą susitvarkyti augalus, o jeigu kaimynas nereaguoja, tokiu atveju asmuo turi teisę pats apgenėti tas augalo šaknis ar šakas, kurios patenka į jo sklypo teritoriją.

– Dėl ko dažniausiai kyla ginčų?

– Jų yra labai įvairių. Dažniausiai asmenys puola tvertis tvora kaimynams, su kuriais nesutariama, išvykus atostogauti. Taip tikintis, kad post factum kaimynai neprieštaraus ir jau nesibylinės. Deja. Arba pasitaiko tokių netikėtų, išskirtinių atvejų. Vienas nustebino net mane pačią. Atsikraustė naujakuriai į naują kvartalą, kuriame jau kaimynai buvo jų sklypo riboje įsirengę tvorą. Naujakuriai neprieštaravo, nekėlė pretenzijų, bet tvorą pastatę kaimynai pasakė, kad jie jau turi tvorą ir nesąžininga. Pareikalavo prie jų tvoros atsitverti dar ir sava. Kadangi naujakuriai į tokį reikalavimą nereagavo, kaimynai perlipę per tvorą iš kitos pusės ją išterliojo dažais, manydami, kad šie dabar bus priversti statyti savo tvorą. Taigi būna net tokių  keistų atvejų. Kad nesutarimų kiltų kuo mažiau, patarčiau viską numatyti ir suderinti su kaimynais raštiškai, iš anksto, kad vėliau, pavyzdžiui, kilus nesantaikai, ta tvora ar medis netaptų pretekstu suvesti sąskaitas.