Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiasis specialistas Arvydas Vingilys papasakojo, kaip saugiai iškūrenti pirtį ir išvengti gaisro.

– Ar daug kyla gaisrų pirtyse?  

– Taip, ypač šaltuoju laikotarpiu gaisrų skaičius pirtyse pradeda ženkliai didėti. Jeigu pernai sausio pradžioje buvo kilę gal 3 ar 5 gaisrai, tai šiemet per tokį patį laikotarpį pirtyse jau yra kilę virš 10 gaisrų.  

– Kokios priežastys? Kodėl tos pirtys dega?  

– Pagrindinė priežastis yra pirtyse esanti šildymo įranga, įrengta ne pagal šildymo įrenginių, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles. Minimalus reikalavimas yra 25 cm nuo dūmtraukio iki degių medžiagų, perdangos arba stogo konstrukcijų. Dažniausiai taupant vietą ir medžiagas, žmonės įrengia vos 1 ar 2 centimetrų atstumu nuo metalinio dūmtraukio. Pirmas ar antras smarkesnis kūrenimas ir jau turime smilkimą, kuris pereina į atvirą degimą.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu noriu įsirengti pirtį ir pasamdau darbininkus, kurie sako, oi, pone, mes jau tikrai gerai mokam, tai į ką žmogui reikėtų atkreipti dėmesį?  

– Geriausia nesisamdyti darbuotojų, jei kyla šiek tiek abejonių dėl jų kvalifikacijos. Geriau sumokėti didesnę pinigų sumą, bet, kad pradžioje būtų parengtas jūsų šildymo įrenginio įrengimo projektas, pateikti brėžiniai, iš kurių jau būtų matyti, kad pats įrenginys bus įrengtas pagal taisykles, atstumai bus išlaikyti, kokios bus naudojamos medžiagos, kokių medžiagų nebus. Iš teorinės dalies jau galima  spręsti, kokia bus praktinė dalis. Kai šildymo įrenginys pirtyje jau įrengtas, tai apsižiūrint irgi reikėtų įvertinti saugius atstumus nuo dūmtraukio. Kai įrenginys jau yra eksploatuojamas, tai naudotojui irgi nereikėtų pamiršti, kad prie krosnies nereikėtų palikti malkų, popierių ar smulkintos medienos. Iškūrenus pirtį nereikėtų palikti drėgnų drabužių džiūti ant akmenų arba ar per arti šildymo įrenginio.  

– Būna, kad žmonės pirtį perkūrena. Kaip suprasti, kad pirtis jau yra perkūrenta?

– Taisyklių, kad į pirtį arba į šildymo įrenginį reikėtų dėti 10 arba 20 malkų, nėra. Reiktų vadovautis logika, sveiku protu. Žiūrėti, jeigu metalinis šildymo įrenginys spinduliuoja raudona spalva, tai vadinasi, kad kažkas yra negerai ir reikėtų šiek tiek jį gesinti, nes kai metalas perkaista, tampa žymiai pavojingesnis.  

Taisyklių, kad į pirtį arba į šildymo įrenginį reikėtų dėti 10 arba 20 malkų, nėra. Reiktų vadovautis logika, sveiku protu.

– Kaip reikėtų pirtį palikti?  

– Po naudojimosi pirtimi, reikėtų įsitikinti, kad krosnis yra užgesinta, kad ten nebėra smilkstančių žarijų, ją uždaryti, išvėdinti pačią patalpą. Nepalikti drabužių džiūstančių pirtyje prie pačių įrenginių. Pusvalandžio laikotarpyje ateiti pasižiūrėti, ar nevyksta smilkimas, nes dažniausiai smilkimai ir prasideda, kai pirtis yra jau iškūrenta ir ja pasinaudota. Atrodo, kad viskas jau pasibaigę, o ties dūmtraukiu, medinėse konstrukcijose, jau yra prasidėjęs smilkimas. Dar kartą pasižiūrėti, ar tikrai viskas yra saugu ir jokių pašalinių dūmų iš niekur nesimato.  

– Ar tiesa, kad dažniausiai dega mobilios pirtys, kurios būna gabenamos iš vienos vietos į kitą?  

– Taip, tokių atvejų irgi dažnai pasitaiko, nes mobilios pirtys yra patogios, galima atgabenti iš vienos vietos į kitą, tačiau jų dydis nėra didelis. Erdvė yra taupoma. Jeigu erdvė yra nedidelė, skirta naudotis 3-4 žmonėms, tai šildymo įrenginys, metalinė krosnis, yra įrengta prie pat patalpų sienos, prie pat medinių konstrukcijų. Dažniausiai žmonės neįvertina tų atstumų, tiesiog parduoda produktus, kurie nėra iki galo patikrinti. Žmogus įsigijęs pirtį ne visada turi laiko čia ir dabar ją išbandyti. Praėjus kuriam laikui, jau pirmas ar antras kūrenimas gali parodyti, kad pirtis yra netaisyklingai įrengta ir gali turėti skaudžias pasekmes.