Renkantis studijas, pavyzdį reikėtų imti iš užsieniečių – jie niekada nestoja į programas su egzotiškais pavadinimais, LRT Radijui sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. Be to, užsieniečiai įvertina dėstytojus ir mokymosi bazę, priduria profesorius.

Norintiems gauti valstybės finansuojamą pageidaujamą vietą Kauno technologijos universiteto prorektorius pataria ir pradėti nuo valstybės paramos, o mokamas vietas palikti pačioje pabaigoje. „Suprantu, pasitaisyti galimybė yra, yra antras, trečias etapas, bet pirmas etapas lemiamas, nes tada skirstoma didžioji dalis vietų“, – sako P. Žiliukas.

Išanalizuokite atlyginimų kreives ir kvalifikacijų žemėlapį

Kaip rodo oficiali statistika, iš apie 150 tūkst. studentų, studijuojančių Lietuvos universitetuose ir kolegijose, daugiausia – net 26,5 tūkst. – jaunuolių studijuoja vadybą, verslą, apskaitą, ekonomiką, finansus, o 10,5 tūkst. jaunų žmonių studijuoja teisę. Kitaip sakant, kasmet vadybos studijas baigia apie 4,5 tūkst. jaunuolių, o teisę – apie 2,5 tūkst. specialistų.

Darbdaviai teigia, kad daugiausia darbo ieškančių specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir kuriems jie mažai ką šiandien turi pasiūlyti, yra baigę būtent šias studijų programas. Dar daugiau – vadybininkams, neturintiems kito, be vadybos, išsilavinimo, iš esmės nėra laisvų darbo vietų, o teisininkams kasmet jų atsiranda apie 80.

Nepaisant šios statistikos vadyba, verslas, ekonomika, teisė, kasmet yra populiariausios studijų programos, tačiau, kaip sako profesorius P. Žiliukas, situacija keičiasi: per 5–6 metus trauka į socialinius mokslus sumažėjo apie 20 proc. ir vis populiaresni tampa biomedicinos mokslai.

„Fizinių, technologijos mokslų baidomasi, nes sunkiau studijuoti. Bet patarimas toks, kad reikia matyti situaciją visuomenėje, tarptautinėje darbo rinkoje, Lietuvoje. Reikia įvertinti atlyginimų kreives, yra sukurtas kvalifikacijų žemėlapis. Tikrai reikėtų rinktis sunkesnį kelią, nes vėliau į sunkesnį kelią pereiti yra sunku“, – pabrėžia P. Žiliukas.

Labiausiai darbuotojų trūksta inžinerinio profilio įmonėse

Skirtingų rinkos sektorių ir profesijų poreikių analizė rodo, kad apie 2020 m. labiausiai augs inžinerinės pramonės sektorius. Kai kuriose inžinerinio profilio įmonėse darbuotojų poreikis išaugs net keliasdešimt procentų. Beje, dabar šiame sektoriuje yra maždaug 1 000 laisvų darbo vietų, pirmiausia – suvirintojams ir kvalifikuotiems inžinieriams. Iš viso technologiniame sektoriuje šiuo metu dirba apie 29 tūkst. darbuotojų, o atlyginimų vidurkis svyruoja nuo 430 iki 2500 eurų per mėnesį.

Tačiau geriausi Lietuvos abiturientai kažkodėl nesirenka arba ne taip noriai renkasi inžinerinius, tiksliuosius mokslus. Nors, pavyzdžiui, Vokietijoje inžinerija yra pati prestižiškiausia profesija ir gauti, tarkim, „Audi“ koncerno stipendiją yra didelis pasiekimas.

Vis dėlto, pastebi P. Žiliukas, taip yra ne tik Lietuvoje, o tokį požiūrį, matyt, lemia gajos tradicijos,  kad, jei įgyji aukštąjį išsilavinimą, geriausios pareigos būti vadovu. „Taip nėra. Iš tikrųjų net ir vadovui ar verslą kuriančiam žmogui šiais laikais reikia išmanyti technologijas, būti gana universaliam. Inžinerija tokių galimybių suteikia, nes, besimokant jos, įgyjama ir kitų gebėjimų. [...] Deja, dabar tik 12–13 proc. stojančių asmenų pageidauja studijuoti tokius mokslus“, – pabrėžia profesorius.

Renkantis studijas geriausia pradėti nuo valstybės finansuojamų vietų

Pasak P. Žiliuko, renkantis studijas, verta atkreipti dėmesį į užsieniečių požiūrį – jie niekada nestoja į programas su egzotiškais pavadinimais, be to, žiūri, koks yra dėstytojų ir bazės potencialas.

Paklaustas, kaip pildyti pageidavimų sąrašą, kad kompiuteris pirmiausia pakviestų studijuotų tai, ko labiausiai norisi, ir kaip gauti valstybės finansuojamą studijų vietą, profesorius pataria ir pradėti nuo valstybės paramos, o mokamas vietas palikti pačioje pabaigoje. „Suprantu, pasitaisyti galimybė yra, yra antras, trečias etapas, bet pirmas etapas lemiamas, nes tada skirstoma didžioji dalis vietų“, – sako jis.

Nors Lietuvoje, kaip pastebi P. Žiliukas, iš mokamos vietos vėlesniais studijų metais pereiti į nemokamą yra sudėtinga, situacija po 2–3 metų turėtų keistis, o „kietuosiuose“ moksluose tokia galimybė atsiranda labai dažnai, nes po pirmo kurso dalis studentų iškrinta.