- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos komisijos vadovė pabrėžė, kad Europa nori, jog Ukraina laimėtų šį karą. Europos Sąjungos (ES) vidurio ir Europos šalys, įskaitant Baltijos šalis, prašo, kad Briuselis pakeistų Sanglaudos fondų naudojimo taisykles tam, kad bendrijos pinigus būtų galima panaudoti sprendžiant migrantų krizę. Tai reiškia – skirti pinigus žmonėms, atvykstantiems iš karo niokojamos Ukrainos, praneša LNK.
Dėl sprendimų, kaip rasti pinigų migrantams, bus diskutuojama ir artimiausiu metu. Interviu su finansų ministre Gintare Skaiste.
– Kaip griežtai dabar ES nustato, kaip galima naudoti pinigus iš tų Sanglaudos fondų, kurie Lietuvai taip pat paskirti?
– Tai, kas yra sukontraktuota, turi būti užbaigta iš praėjusios perspektyvos iki 2023 m. pabaigos. Priemonės yra sukontraktuotos, jos yra suplanuotos, tai tam, kad būtų galima pakeisti paskirtį, reikalingas papildomas komisijos lankstumas. Šiek tiek to lankstumo komisija jau yra pasiūliusi. Taip pat prašome papildomo lankstumo kalbant apie būsimosios finansinės perspektyvos naudojimą ir avansų skyrimą šalims-narėms.
– Truputį patikslinkite – dabar Lietuvai skirta 6,4 mlrd. iš finansinės perspektyvos iki 2027 m. Kiek jūs norėtumėte, kad iš tų pinigų būtų skiriama migrantų krizei spręsti?
– Na, tikriausiai priklauso nuo susiklosčiusios situacijos ir nuo to, kiek tų žmonių Lietuvoje bus. Šiuo metu jų yra apie 50 tūkst. Tarkim, mes biudžeto projekte esam nusimatę, kad jei migrantų bus 70 tūkst. ir jie visi liks iki metų pabaigos, tai jų išlaikymui reikėtų apie 370 mln. eurų būtent šiems metams.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Dabar pagal Sanglaudos fondų taisykles Lietuva skirs didžiąją dalį tų pinigų daugiabučių renovavimui, žaliajai politikai, net ir skurdo mažinimo programoms. Bet punkto „skirti migrantams“ juk nėra, tiesa?
– Na, tokios eilutės akivaizdu, kad nėra, ir tuose fonduose apskritai yra labai daug tematinio apribojimo. Labai dažnai lėšos gali būti nukreipiamos tiktai žalinimo tikslams ar tiktai socialinei politikai įgyvendinti. Konkretiems tikslams pakeisti tikrai reikalingas komisijos pritarimas ir leidimas.
Tarkim, mes biudžeto projekte esam nusimatę, kad jei migrantų bus 70 tūkst. ir jie visi liks iki metų pabaigos, tai jų išlaikymui reikėtų apie 370 mln. eurų būtent šiems metams.
Bet ko mes taip pat norėtume su kitomis narėmis-šalimis ir ko taip pat prašome tame kreipimesi į Europos komisiją – kad būtų ne tiktai numatomos papildomas lankstumas Sanglaudos fondo naudojimui, bet galbūt ir didesnis solidarumas steigiant naują finansinį instrumentą. Tai tikrai neapribotų mūsų suplanuotų finansinių investicijų.
– Kaip jums sekasi derėtis dėl esamų pinigų paskyrimo migrantams?
– Na, idėją esame iškėlę ir su tom šalim-narėm, kurios susiduria su didžiausia problema, t. y. pasienyje su Ukraina ir taip pat Baltijos šalyse, kur taip pat turime didelius kiekius migrantų. To pritarimo tikrai sulaukiame ir, sakyčiau, netgi iš tų šalių, kurios tradiciškai turi didesnį santykį su migrantais iš pietinių Europos valstybių.
Sunkiausia turbūt susitarti su vadinamaisiais fiskalinės drausmės mylėtojais.
– Kas jie tokie?
– Na, tradiciškai tai tokios šalys kaip Nyderlandai ar griežtos finansinės politikos palaikytojai. Man atrodo, kad šioje vietoje palaikymą Ukrainai reiktų išreikšti ne tik gražiais žodžiais, bet ir tam tikrais finansiniais sprendimais, kurie turėtų būti padaryti.
– Įdomu, ar jūsų argumentus tos šalys išgirs, bet 370 mln. nėra tie pinigai, kurių Lietuva negalėtų skirti. Paaiškinkite – tai daug ar mažai?
– Na, tai yra apie pusė procento Bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu Lietuvos valstybės skolą sudaro maždaug 44 proc. Taigi, tai turbūt ne tas dydis, dėl kurio sugriūtų valstybės ekonomika, bet apskritai tai nėra maži skaičiai.
Dabar apie 2 proc. visos mūsų populiacijos sudaro Ukrainos karo pabėgėliai. Tokiose šalyse kaip Lenkija tie skaičiai turbūt du – tris kartus didesni.
– Ar finansiškai Lietuvai būtų naudinga, kad didžioji karo pabėgėlių iš Ukrainos dalis liktų Lietuvoje?
– Na, turbūt čia jau toks daugiau moralės klausimas. Lietuva turi problemų su darbo rinka – žmonių Lietuvoje trūksta. Tačiau daugiausiai iš Ukrainos atvyksta moterys su vaikais. Jos dažniausiai atvyksta su keliais vaikais, labai dažnai jos negali dirbti, nes joms tiesiog reikia juos prižiūrėti.
Taigi, sakyčiau, kad esminio poveikio ši situacija nepadarys. Tuo tarpu išmokos bent jau šiame pereinamajame etape yra didelės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė buvęs Lietuvos premjeras G. Kirkilas5
Mirė buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
Kelininkai: dėl kritulių daugelis šalies kelių yra drėgni
Šiaurės, vidurio ir rytų Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos dėl lietaus bei šlapdribos yra drėgnos, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija septintą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Balandžio 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Balandžio 20-oji, šeštadienis, 16 savaitė. ...
-
Lietuvoje vyks nacionalinis miškasodis2
Šeštadienį visoje Lietuvoje vyks nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuris šiemet skiriamas Dainų šventės šimtmečiui. ...
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje4
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką10
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika12
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius3
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...