Anot ministro, būtina peržiūrėti Baudžiamojo kodekso dalį, kurioje yra išvardytos visos nusikalstamos veikos ir už jas skiriamos bausmės. Būtina įvertinti, ar visos šiuo metu kriminalizuotos nusikalstamos veikos išties siekia tokį pavojingumą, kad jų atžvilgiu būtų taikomos pačios griežčiausios baudžiamosios teisės priemonės. Pavyzdžiui, šiuo aspektu būtų galima diskutuoti, ar Baudžiamajame kodekse šiuo metu nurodytas kai kurias mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į proporcingumo ir teisingumo principus, būtų tikslinga ir reikalinga dekriminalizuoti.

Šiandien galiojantis baudžiamosios atsakomybės už tam tikrus nusikaltimus reglamentavimas taip pat aiškiai stokoja nuoseklumo ir yra išbalansuotas, o kai kurios baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos yra neadekvačios ir dažnai netinkamai atspindi tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą.

Pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė dėl smulkios vagystės, neteisėto naudojimo energija ar ryšio paslaugomis, sukčiavimo ar turto pasisavinimo atsiranda viršijant vos 5 MGL dydžio sumą (250 eurų). Kitais, net ir panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymo atvejais Baudžiamasis kodeksas nurodo jau daug didesnes, tačiau tarpusavyje vis dar nederančias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas. Baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą atsiranda jau nuo 100 MGL dydžio (5 tūkst. eurų) sumos; kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką – nuo 150 MGL (7,5 tūkst. eurų) sumos, prekyba finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija – nuo 250 MGL (12,5 tūkst. eurų) sumos. Iliustruotas teisinis reguliavimas yra aiškiai tarpusavyje nesuderintas ir išbalansuotas, todėl reikalauja plataus masto Baudžiamojo kodekso normų sisteminės peržiūros.

Teisingumo ministerijos vertinimu, nurodytų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai yra atitrūkę nuo tikrovės, neatitinka dabartinės realios ekonominės padėties valstybėje bei nusikalstamu verslu užsiimančių asmenų realiai gaunamų pajamų ir sunkiais nusikaltimais tikrosios padaromos žalos. Todėl būtų tikslinga diskutuoti, ar nevertėtų baudžiamąją atsakomybę už pavojingiausias nusikalstamas veikas sieti su didesniais MGL dydžiais.

Teisingumo ministerija prašo teisėjų bendruomenės, ikiteisminio tyrimo įstaigų, kitų institucijų ir teisės mokslininkų pateikti siūlymus, kas turėtų būti keičiama baudžiamuosiuose įstatymuose siekiant valstybės baudžiamosios politikos stabilizavimo ir subalansavimo. Šių pasiūlymų Teisingumo ministerija laukia iki vasario pabaigos.