Kompromisų paieškos

Vaiko teisių gynėjai primena, kad įvardyti konkretų laiką, kada paauglys turėtų grįžti namo, – tėvų atsakomybė.

„Žinoma, kiekvienoje šeimoje galioja skirtingos taisyklės, todėl svarbiausia – atviras dialogas. Svarbu, kad tėvai su savo vaikais diskutuotų, ieškotų kompromisų ir kartu nustatytų abiem pusėms priimtinas taisykles“, – pataria vaiko teisių gynėja Irena Gaigalienė.

Reikėtų susitarti, kad paauglys informuos, kur ir su kuo leidžia laiką, kas kiek laiko parašys žinutę ar paskambins, o jei matys, kad vėluoja grįžti, praneš iš anksto. Tai ugdo atsakomybę ir padeda išvengti nereikalingo nerimo tiek tėvams, tiek ir vaikams.

I. Gaigalienė tėvams pataria atsakingai įvertinti vaiko amžių ir brandą. Jaunesniems vaikams laikas, kada privalo grįžti namo, paprastai būna ankstesnis. Jei vaikas nori ilgiau pavakaroti, galima ieškoti kompromiso. Pavyzdžiui, jei yra galimybė, tėvai gali pakviesti vaiką su draugais į svečius, kad laikas būtų leidžiamas prižiūrint suaugusiesiems.

Kiekvienoje šeimoje galioja skirtingos taisyklės, todėl svarbiausia – atviras dialogas. Svarbu, kad tėvai su savo vaikais nustatytų abiem pusėms priimtinas taisykles.

Saugiai ir išmintingai

Žinoma, paaugliams gali būti leidžiama grįžti kiek vėliau. Tačiau vaiko teisių gynėja primena, jog labai svarbu, kad tėvai elgtųsi išmintingai ir užtikrintų paauglio saugumą.

Kiekvienos šeimos situacija yra individuali, todėl I. Gaigalienė pataria nepamiršti atsižvelgti į šiuos aspektus:

• vaiko amžių ir brandą,

• paros laiką,

• metų laiką,

• ar šeima turi uždarą kiemą,

• su kuo vaikas leis laiką.

Nors galutinį sprendimą, iki kelintos valandos leisti vaikui būti su draugais, priima tėvai, tačiau vaiko teisių gynėjai pataria nuolat kalbėtis su paaugliais, kodėl tokį sprendimą priėmėte ir kas pakeistų jūsų nuomonę.

Pavyzdžiui, jeigu jaunuolis dažnai vėluoja, nesilaiko susitarimų, galite sakyti, kad pakeistumėte nuomonę ir leistumėte namo grįžti šiek tiek vėliau, jeigu jis savo poelgiais įrodytų, kad išmoko priimti atsakingus ir saugius sprendimus.

Ne bausti, o mokyti atsakomybės

Natūralu, kad vaikui ar paaugliui ne visada pasiseka laikytis susitarimų. Tokiu atveju, kai paauglys pavėlavo namo grįžti sutartu laiku, vaiko teisių gynėjai pirmiausia siūlo ne bausti, o aiškiai įvardyti savo jausmus. Pavyzdžiui: „Aš nerimavau, kad negrįžai sutartu laiku namo.“

Pašnekovė rekomenduoja iš anksto su paaugliu sutarti, kokie padariniai laukia jam laiku negrįžus namo, tačiau primena, kad tėvų tikslas – ne bausti, o mokyti vaiką atsakomybės. Tad, sulaužius pažadą laiku grįžti namo, vienas galimų padarinių gali būti trumpesnis kito pasibuvimo su draugais laikas. Tai moko atsakomybės, o ne kelia baimę.

Tiesa, labai svarbu išsiaiškinti vėlavimo priežastis. Kartais tai gali būti paprasta laiko kontrolės klaida, o kartais – draugų įtaka. Skirdami laiko išgirsti vaiką, stiprinate pasitikėjimą ir tarpusavio ryšį, mažinate konfliktų riziką.

Žinoma, susikalbėti su paaugliais, ypač sudėtingomis temomis, gali būti nelengva, emocijos ima viršų. Kad pavyktų išvengti neigiamos reakcijos, o pokalbis būtų produktyvus, reikėtų vengti spontaniškų, emocionalių diskusijų, kurios kartais perauga į moralizavimą.