– Laidose žmonių klausiu, kaip juos pristatyti. Jie įvardija savo statusą, pareigas, tačiau niekas nėra pasakęs, kad norėtų būti pristatytas tiesiog kaip žmogus. Nejaugi niekas nenori būti paprastu žmogumi?
– Manau, kad paprastume ir slypi žmogaus šventė. Būti paprastu žmogumi yra didelis pasiekimas. Gali būti turtingas, turėti gerą padėtį visuomenėje, būti labai gerbiamas, bet turi nepamiršti, kad visada privalai išlikti žmogumi.
– Sakoma, kad daug įtampos mumyse kyla iš noro daug pasiekti ir daug turėti.
– Vos pradėjęs dirbti vadovu, pakabinau tokį šūkį: „Būk žmogumi, būk visada žmogumi ir būk tikru žmogumi.“ Tas šūkis kabėjo koridoriuje. Tai buvo netiesioginis vertimas iš žydų kalbos, kurį aš šiek tiek pakeičiau.
– O ką reiškia būti žmogumi?
– Būti žmogumi – tai mokėti užjausti kitą, suprasti, kai kitam yra sunku, ir ištiesti pagalbos ranką. Žydų tautai tai nėra svetima.
Būti žmogumi – tai mokėti užjausti kitą, suprasti, kai kitam yra sunku, ir ištiesti pagalbos ranką. Žydų tautai tai nėra svetima.
– Individualizmas, kuris, atrodytų, šiandien varo mus į priekį, vartotojiškumas, materializmas – ar tikrai yra taip, kad kuo daugiau turėsi, tuo būsi laimingesnis?
– Kuo daugiau turi, tuo labiau daraisi abejingas tave supančiam pasauliui. Turtai ir pinigai gadina žmogų, o ne taurina jį. Jų reikia turėti, pinigai yra svarbus dalykas, bet įsimylėti turtą, manyčiau, jau yra liga.
– Visi jus atpažįsta kaip žydų mokyklos direktorių, kuris jai vadovavo 28-erius metus. Išmanote žydų kultūrą ir švietimo sistemą. Kas šioje kultūroje yra tokio, kad ji pasiekia tokį aukštą intelektualumo ir kūrybiškumo lygį? Kodėl tarp žydų tiek daug genijų?
– Jei remsimės tikėjimu ir religija, sakoma, kad žydai yra išrinktoji tauta. Kiek ji yra išrinktoji, mums sunku atspėti ir konstatuoti. Viena žydų dalis tuo tiki, kita – nenori išsišokti. Kiekviena tauta daro savo klaidas, nesame idealūs.
Kiekviena tauta daro savo klaidas, nesame idealūs.
Manyčiau, kad tas poreikis arba siekis nebūti paskutiniam yra įrašytas mumyse. Būti paskutiniu mokiniu, studentu, blogiausiu tėvu yra nesuprantama. Esame tauta, kuri siekia tam tikros tobulybės, siekia neatsilikti. Šis siekis yra įdiegtas mūsų tėvų, kurie mokė, kad mokslas yra ypač svarbus žmogaus gyvenime.
Žydai, gyvenantys diasporoje, puikiai suprato, kad turi būti bent vienu ar kitu laipteliu aukščiau negu kiti, nes jie nebuvo pagrindinė tauta valstybėje. Turi daugiau stengtis, kad tave pastebėtų.
– Izraelyje gimsta beveik tris kartus daugiau vaikų nei Lietuvoje. Kaip manote, kodėl demokratinėje šalyje gimstamumas toks aukštas?
– Tai rodo šalies išsivystymo lygį, jos ekonomiką. Be to, Izraelyje svarbią vietą užima religija. Judaizmas turi savo taisykles, kurios daro įtaką net ir lytiniam gyvenimui, todėl gimstamumas religingose šalyse yra ypač aukštas. Tokiose šalyse vaiko gimimas yra kažkas nuostabaus.
Vaikams Izraelyje gera gyventi, jiems skiriama daug dėmesio ir pagalbos. Valstybė rūpinasi vaikais, jų išsilavinimu. Vaikai ir senjorai ten yra didžiulė vertybė.
– Anksčiau esate sakęs, kad dabar yra per daug melo. Kaip jaučiatės gyvendamas Lietuvoje?
– Pirmiausia, aš tikrai myliu Lietuvą. Tai ne šūkis, o įsitikinimas. Žinote, kas yra pikčiausia? Tai, kad politikai nori, jog mes tuo melu patikėtume – vienokiais ar kitokiais būdais.
Mes esame pakankamai išsilavinusi tauta, pas mus yra labai daug protingų žmonių. Todėl, sakant vieną ar kitą teiginį, vieną ar kitą mintį, reikia pagalvoti apie tai, kas tavęs klauso, kas yra už ekrano, ir gerbti tą žiūrovą ar klausytoją, kuris pusę devynių sėda prie televizoriaus ir klausosi žinių.
Mes visi norime išgirsti tiesą – tiktai tiesą ir nieko daugiau, išskyrus tiesą. Tai labai svarbu mums, Lietuvos piliečiams, ir politikams. Šiandien ką nors paslėpti nelabai pavyksta, todėl, jei esi politikas, turi galvoti, ką darai.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)