Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos akcentuoja, kad šis incidentas įvyko dėl kalėjimo administracijos vadybos politikos. Esą kalėjimo tarnyba ir Teisingumo ministerija per mažai dėmesio skiria įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų saugumui. Profsąjungos sako, kad rimtai svarsto net apie protesto akcijas. Apie situaciją kalėjimuose ir protesto priemones LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininku Vitalijumi Jagminu.
– Paskutiniai atvejai rodo, kad nėra saugu ir saugumas yra susijęs ne tik su tuo, kad jie kažkokių priemonių neturi, tačiau yra didelis trūkumas pačių pareigūnų. O kas tai lėmė, tai yra reformos, pokyčiai ir ta nepamatuota nauda, kurios tikslas buvo įrašyti Teisingumo ministerijos vykdančią reformą.
– O kaip pareigūnai, dabar dirbantys kalėjimuose, gali save ginti?
– Teisingumo ministerija visada akcentus deda į nuteistųjų asmenų priežiūrą, tačiau niekas nekalba, kaip pareigūnai ten jaučiasi patys ir ar yra užtikrinamos jiems jų darbo sąlygos. Mes jau seniau, kai prasidėjo reforma, spėjome, kad bus pablogintos darbuotojų sąlygos, įvykdžius tam tikrus struktūrinius pokyčius. Tas ir įvyko. Pareigūnams padidėjo darbo krūviai, atsirado tam tikri pokyčiai, kurie buvo nepriimtini bendruomenei arba tam tikriems pareigūnams ir jie paliko tarnybą. Palikdami tarnybą, pareigūnai dar didina darbo krūvį. Ir kada vietoj šešių septynių pareigūnų būna du trys pareigūnai, iškyla reali grėsmė darbo metu būti užpultam, sužalotam.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet turbūt yra tam tikros specialiosios priemonės, kurias gali nešiotis pareigūnai, dirbdami įkalinimo įstaigose. Kokios tos specialiosios priemonės ir kada pareigūnas turi teisę jas naudoti?
– Tai specialiąsias priemones visi turim, tačiau noriu akcentuoti, kad pareigūnai užpuolami netikėtai. Niekas nelaukia to užpuolimo, mes manome, kad ten esantys asmenys yra adekvatūs, supranta savo elgesį. Tačiau iš paskutinių įvykių matom, kad tam tikros ribos yra peržengiamos. Nuteistieji visais įmanomais būdais bando pareigūnų kantrybę ir provokuoja konfliktus. Tai nėra kasdienės situacijos, tačiau tam tikri asmenys taip išreiškia savo kažkokį nepasitenkinimą arba turi kitų kėslų prieš pareigūnų bendruomenę.
– Kol kas mes girdime tik apie tokius pavienius atvejus t. y. kada vienas nuteistasis užpuola pareigūną. Bet jeigu atsitiktų taip, kad užpuolimą organizuotų didesnė grupė, ar jūs, kaip pareigūnai, turėtumėt nors menkiausią galimybę nuo jų apsiginti?
– Taip, turėtume specialiąsias priemones. Yra vadinamos lazdos ir kitos priemonės. Algoritmai yra numatyti, kaip turėtume reaguoti. Tačiau, ką aš akcentavau, yra pareigūnų trūkumas. Nes šiandiena rodo, kad į pamainą arba į tam tikrą sektorių susirenka pusė darbuotojų. Tai užtikrinti jų saugumą yra labai sudėtinga.
– Bet girdime ir tokius nuogąstavimus, kad pareigūnams galioja tam tikros taisyklės ir kažkokios tvarkos, kai nuteistieji dažniausiai tiktai kalba apie savo teises. Ir netgi juokaujama, kad esą čia, Lietuvoje, kalėjimas praktiškai kaip sanatorija. Yra tiesos tame?
– Taip, yra tame tiesos. Tai nėra suvokiama visiškai bendruomenei, kai yra tam tikri pavyzdžiai. Visų pirma, kaip galima kalbėti apie saugumą, kai per atkurtą nepriklausomybę nėra pastatyta nė vienos naujos įkalinimo įstaigos? Čia apie pastatymą sunku kalbėti, kai yra elementarus pavyzdys Alytaus pataisos namuose – vienas keturių aukštų pastatas yra rekonstruojamas į kamerinio tipo pastatą jau septynerius metus. Tai ką galima kalbėt apie naujų įkalinimo įstaigų statybas? Jeigu tokiais tempais mes statysime arba atnaujinsime įkalinimo įstaigas, nežinau, kiek dar metų turėtų prabėgti, kad įvyktų kažkoks pokytis šioje sistemoje.
Naujausi komentarai