Šį žydų maldos namų kompleksą – dvi sinagogas, barokinę vasarinę ir žieminę, bei Talmudo mokyklą, pagal panaudos sutartį prieš 3 metus iš Lietuvos žydų bendruomenės prisiėmusi Kalvarijos savivaldybė norį jį grąžinti.

Esą savivaldybė lėšų kompleksui tvarkyti neturi, be to pastatai  ir nereikalingi, nes tuščių pastatų miestelyje netrūksta. Perimant pagal panaudos sutartį komplekse planuota įkurdinti muzikos mokyklą, kultūros centrą ir krašto muziejų. Planuota sutvarkyti ir Talmudo mokyklą bei užkonservuoti begriūvančią barokinę vasarinę sinagogą.

„Jeigu jos būtų pritaikytos naudojimui, tai savivaldybė ieškotų galimybių ir rastų kur panaudoti, bet kai jos šiandien tokiame stovyje, tai jos savivaldybei tikrai nereikalingos. Neturim pinigų“, – sakė Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius.

„Šitam rabino namui yra parengtas projektas ir numatyti 75 tūkst. eurų tvarkybos darbams vykdyti. Bet pasikeitė savivaldybės pozicija, jinai nenori prisidėti prie statybinio projekto darbų finansavimo. O departamentas negali skirti, yra tvarkybos darbų rūšys ir departamentas finansuoja tik tvarkomosios paveldosaugos darbus“, – pasakojo Kultūros paveldo departamento atstovė Nijolė Kryžanauskienė.

Pinigų neturi ir Kalvarijos savivaldybė leidusi nemokamai pastatais 50 metų naudotis Lietuvos žydų bendruomenė. Jos pastangomis vienas pastatas – žieminė sinagoga – restauruota iš dalies – sutvarkytas fasadas, stogas, sutvirtinti pamatai ir įtrūkusios sienos.

Vokiečių ZEIT fondas tam prieš daugiau nei dešimtmetį skyrė apie 230 tūkstančių eurų. Sutvarkyti vidų pagal projektą reikia ne mažiau kaip 2 mln. eurų.

„Tačiau per šituos metus  po sutarties pasirašymo savivaldybė nedarė nieko, nerodė jokios iniciatyvos, net ir ten kur buvo galima gauti lėšas tvarkybai. Galvojam apie tai, kad gal siūlyti savivaldybei daryti bendrą projektą. Net ir tokiu atveju, jeigu mes kaip žydų bendruomenė gautume fondus ir sutvarkytume tuos pastatus, tai tikrai be savivaldybės ir bendruomenės  mes neapseisime, jie paprasčiausiai sugrius“, – teigė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Tačiau rūpinimasis žydų maldos namų kompleksu tuo ir baigėsi. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė sako, kad panaudos sutartis su savivaldybe pasirašyta dėl to, jog kultūros paveldo objektas nesunyktų, nes miestelyje nėra nė vieno žydų tautybės gyventojo, kuris galėtų tuo pasirūpinti.

Tokie unikalūs XVIII-XIX a. žydų maldos namų kompleksai yra išlikę Joniškyje ir Kėdainiuose.