Krašto apsaugos ministerija (KAM) 2011 metais skirs 39,2 mln. litų minų paieškos ir nukenksminimo laivams išsipirkti, 19 mln. litų - naujai radiolokacinei oro erdvės stebėjimo įrangai įsigyti.

Pasak KAM, didžiausia turto įsigijimui skirta suma - 39,2 mln. litų - šiemet bus išleista tęsiant mokėjimus už du "Hunt" klasės minų paieškos ir nukenksminimo laivus, įsigyjamus iš Jungtinės Karalystės. Praėjusių metų pabaigoje pirmasis iš įsigyjamų laivų jau prisišvartavo Klaipėdoje ir aktyvią tarnybą planuojama pradės šių metų viduryje. Antrasis laivas Lietuvos krantus turėtų pasiekti kovą.

"Naujieji Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai vykdys reguliarią jūros dugno žvalgybą, minų paieškos ir nukenksminimo operacijas, taip užtikrindami laivybos, žvejybos, techninių ir inžinerinių darbų Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje saugumą. Laivai taip pat vykdys patruliavimo jūroje, paieškos ir gelbėjimo užduotis. Krizės atveju kovos su minomis laivai užtikrins švarias uostų prieigas ir teritorinius vandenis, saugų ir atvirą jūrų kelią sąjungininkų pastiprinimui", - teigia KAM.

Planuojama, kad laivai, rotuodamiesi su kitų NATO šalių laivais, dalyvaus NATO greitojo reagavimo pajėgų, NATO nuolatinės parengties kovos su minomis junginio minų paieškos ir nukenksminimo operacijose. Lietuva kartu su Estija ir Latvija taip pat dešimtmetį plėtoja bendro kovos su minomis junginio BALTRON projektą, kuriame dalyvauja minų paieškos ir nukenksminimo laivai.

Antras pagal brangumą pirkinys šiemet bus nauja radiolokacine oro erdvės stebėjimo įranga.

"Šiam projektui vykdyti šiemet iš KAM lėšų planuojama skirti apie 19 mln. litų", - teigiama Krašto apsaugos ministerijos atsakyme BNS.

Pasak KAM, dar 2007 metais su NATO konsultacijų, valdymo ir kontrolės agentūra (NC3A) pasirašytas susitarimas, kuriuo ministerija įgaliojo šią agentūrą pagal NATO procedūras iš Aljanso šaliai atstovaujančio gamintojo nupirkti radiolokacinę techniką ir prižiūrėti sutarties įgyvendinimą.

Pasak krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, radarų pirkimo konkursas jau yra įvykęs, o viso projekto įgyvendinimas atsieis apie 120 mln. litų.

"Jie buvo įgalioti sudaryti pardavimo ir pirkimo sutartis su gamintoju ir konkursai buvo ten skelbiami - NATO, ne Lietuvos", - BNS sakė R.Juknevičienė.

Jos teigimu, siekiant stiprinti šalies oro erdvės stebėjimą ir apsaugą, bus įsigyti du ilgo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarai. Radarai bus paruošti naudoti 2015 metais, iki to laiko Lietuva baigs mokėti už juos, taip pat bus sukurta ryšių infrastruktūra bei parengtas personalas dirbti su nauja technika.

Naujieji radarai kariuomenėje pakeis tris techniškai pasenusius sovietų gamybos ilgo nuotolio radarus. Juos planuojama įrengti esamuose, tačiau rekonstruojamuose Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos postuose Prienų bei Šilutės rajonuose.

Nuo 2006 metų, kai buvo inicijuotas oro erdvės stebėjimo ir gynybos tobulinimo projektas, iki šiol jam įgyvendinti jau išleista apie 15 mln. litų. Šią sumą sudaro išlaidos už įsigijimo studiją, projekto sutarties administravimą, komandiruotes, projektavimo ir kitus darbus.

R.Juknevičienė sakė negalinti atskleisti visų įsigijimo detalių, nes jis susijęs su nacionaline ir NATO paslaptimi.

Viena iš priežasčių, paskatinusių galvoti apie naujų radarų įsigijimą, buvo 2005 metų rugsėjį Šakių rajone sudužęs Rusijos naikintuvas "Su-27", kuris, pasak ministrės, į Lietuvą įskrido nepastebėtas.

"Viena iš priežasčių buvo nepakankamai kontroliuojama mūsų oro erdvė. Tada mūsų radarai neužfiksavo tokių dalykų. Tada prasidėjo ta diskusija ir tapo prioritetu. Šiuo atveju sutampa ir mūsų nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimas ir kolektyvinė NATO gynyba", - sakė R.Juknevičienė.

Taip pat, anot jos, naujos radiolokacinės technikos įsigijimas yra sąlyga norint išsaugoti NATO oro policijos misiją Lietuvoje. Taip, be kita ko, prisidedama ir prie NATO rytinių sienų apsaugos.

"Šiandien ji atliekama su tokiais pajėgumais, kokie yra, bet tai yra viena iš sąlygų, jei mes norime turėti nuolatinę NATO oro policijos misiją", - dėstė KAM vadovė.

2011 metų KAM biudžete įsigijimams iš viso numatyta 90,8 mln. litų arba 10,4 proc. viso ministerijos biudžeto.

Iš jų 9,5 mln. litų planuojama skirti transporto priemonių ir specialios technikos įsigijimui. Šia įranga ir technika bus aprūpinami tarptautinėse operacijose dalyvaujantys Lietuvos daliniai.

1,1 mln. litų bus skiriama Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūros plėtrai - objektų apsaugos sistemų įrengimui, kitiems darbams.

Vykdant investicijų projektą "Karinių jūrų pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas", 1,6 mln. litų numatoma skirti jūrų stebėjimo informacinės sistemos įdiegimui Karinėse jūsų pajėgose. 2010 m. pradėto įsigijimo projekto pagrindinis etapas - Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos automatizavimas - turėtų būti užbaigtas šiemet.

2 mln. litų numatoma skirti karinių mokymo pajėgų dalinių infrastruktūros plėtrai, 400 tūkst. litų - Pabradės poligono infrastruktūros plėtrai, kur planuojama pradėti kurti "mūšis mieste" mokymo bazę. 1 mln. litų planuojama skirti tęsiamai Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcijai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) 2011 metais skirs 39,2 mln. litų minų paieškos ir nukenksminimo laivams išsipirkti, 19 mln. litų - naujai radiolokacinei oro erdvės stebėjimo įrangai įsigyti.

Pasak KAM, didžiausia turto įsigijimui skirta suma - 39,2 mln. litų - šiemet bus išleista tęsiant mokėjimus už du "Hunt" klasės minų paieškos ir nukenksminimo laivus, įsigyjamus iš Jungtinės Karalystės. Praėjusių metų pabaigoje pirmasis iš įsigyjamų laivų jau prisišvartavo Klaipėdoje ir aktyvią tarnybą planuojama pradės šių metų viduryje. Antrasis laivas Lietuvos krantus turėtų pasiekti kovą.

"Naujieji Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai vykdys reguliarią jūros dugno žvalgybą, minų paieškos ir nukenksminimo operacijas, taip užtikrindami laivybos, žvejybos, techninių ir inžinerinių darbų Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje saugumą. Laivai taip pat vykdys patruliavimo jūroje, paieškos ir gelbėjimo užduotis. Krizės atveju kovos su minomis laivai užtikrins švarias uostų prieigas ir teritorinius vandenis, saugų ir atvirą jūrų kelią sąjungininkų pastiprinimui", - teigia KAM.

Planuojama, kad laivai, rotuodamiesi su kitų NATO šalių laivais, dalyvaus NATO greitojo reagavimo pajėgų, NATO nuolatinės parengties kovos su minomis junginio minų paieškos ir nukenksminimo operacijose. Lietuva kartu su Estija ir Latvija taip pat dešimtmetį plėtoja bendro kovos su minomis junginio BALTRON projektą, kuriame dalyvauja minų paieškos ir nukenksminimo laivai.

Antras pagal brangumą pirkinys šiemet bus nauja radiolokacine oro erdvės stebėjimo įranga.

"Šiam projektui vykdyti šiemet iš KAM lėšų planuojama skirti apie 19 mln. litų", - teigiama Krašto apsaugos ministerijos atsakyme BNS.

Pasak KAM, dar 2007 metais su NATO konsultacijų, valdymo ir kontrolės agentūra (NC3A) pasirašytas susitarimas, kuriuo ministerija įgaliojo šią agentūrą pagal NATO procedūras iš Aljanso šaliai atstovaujančio gamintojo nupirkti radiolokacinę techniką ir prižiūrėti sutarties įgyvendinimą.

Pasak krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, radarų pirkimo konkursas jau yra įvykęs, o viso projekto įgyvendinimas atsieis apie 120 mln. litų.

"Jie buvo įgalioti sudaryti pardavimo ir pirkimo sutartis su gamintoju ir konkursai buvo ten skelbiami - NATO, ne Lietuvos", - BNS sakė R.Juknevičienė.

Jos teigimu, siekiant stiprinti šalies oro erdvės stebėjimą ir apsaugą, bus įsigyti du ilgo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarai. Radarai bus paruošti naudoti 2015 metais, iki to laiko Lietuva baigs mokėti už juos, taip pat bus sukurta ryšių infrastruktūra bei parengtas personalas dirbti su nauja technika.

Naujieji radarai kariuomenėje pakeis tris techniškai pasenusius sovietų gamybos ilgo nuotolio radarus. Juos planuojama įrengti esamuose, tačiau rekonstruojamuose Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos postuose Prienų bei Šilutės rajonuose.

Nuo 2006 metų, kai buvo inicijuotas oro erdvės stebėjimo ir gynybos tobulinimo projektas, iki šiol jam įgyvendinti jau išleista apie 15 mln. litų. Šią sumą sudaro išlaidos už įsigijimo studiją, projekto sutarties administravimą, komandiruotes, projektavimo ir kitus darbus.

R.Juknevičienė sakė negalinti atskleisti visų įsigijimo detalių, nes jis susijęs su nacionaline ir NATO paslaptimi.

Viena iš priežasčių, paskatinusių galvoti apie naujų radarų įsigijimą, buvo 2005 metų rugsėjį Šakių rajone sudužęs Rusijos naikintuvas "Su-27", kuris, pasak ministrės, į Lietuvą įskrido nepastebėtas.

"Viena iš priežasčių buvo nepakankamai kontroliuojama mūsų oro erdvė. Tada mūsų radarai neužfiksavo tokių dalykų. Tada prasidėjo ta diskusija ir tapo prioritetu. Šiuo atveju sutampa ir mūsų nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimas ir kolektyvinė NATO gynyba", - sakė R.Juknevičienė.

Taip pat, anot jos, naujos radiolokacinės technikos įsigijimas yra sąlyga norint išsaugoti NATO oro policijos misiją Lietuvoje. Taip, be kita ko, prisidedama ir prie NATO rytinių sienų apsaugos.

"Šiandien ji atliekama su tokiais pajėgumais, kokie yra, bet tai yra viena iš sąlygų, jei mes norime turėti nuolatinę NATO oro policijos misiją", - dėstė KAM vadovė.

2011 metų KAM biudžete įsigijimams iš viso numatyta 90,8 mln. litų arba 10,4 proc. viso ministerijos biudžeto.

Iš jų 9,5 mln. litų planuojama skirti transporto priemonių ir specialios technikos įsigijimui. Šia įranga ir technika bus aprūpinami tarptautinėse operacijose dalyvaujantys Lietuvos daliniai.

1,1 mln. litų bus skiriama Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūros plėtrai - objektų apsaugos sistemų įrengimui, kitiems darbams.

Vykdant investicijų projektą "Karinių jūrų pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas", 1,6 mln. litų numatoma skirti jūrų stebėjimo informacinės sistemos įdiegimui Karinėse jūsų pajėgose. 2010 m. pradėto įsigijimo projekto pagrindinis etapas - Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos automatizavimas - turėtų būti užbaigtas šiemet.

2 mln. litų numatoma skirti karinių mokymo pajėgų dalinių infrastruktūros plėtrai, 400 tūkst. litų - Pabradės poligono infrastruktūros plėtrai, kur planuojama pradėti kurti "mūšis mieste" mokymo bazę. 1 mln. litų planuojama skirti tęsiamai Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcijai.