Viena iš kavinių sostinės centre duris atvėrė po aštuonis mėnesius trukusio karantino. Nuolatinis klientas Dainius atskubėjo pietauti vos tik sulaukęs žinutės apie atidarymą.

„Džiaugiamės, kad galų gale skaniai pietausim vėl, pajusim tą gyvenimo malonumą ir vėl galėsim tapti miestelėnais tikrais“, – džiaugėsi Dainius.

Aštuonis mėnesius be klientų gyvenę kavinės darbuotojai vertėsi iš valstybės paramos, kuri buvo nedaug mažesnė nei jų algos iki karantino, tad dirbti per karantiną, anot vadovės Marijos Misiūnienės, neapsimokėjo: „Tiesiog pabijojome, kad nesurinksim dar klientų, aplinkui tų kavinukių dirbo. Ir mes tiesiog būtume neišsilaikę, nes labai daug elektros išsinaudoja, daug labai vandens“.

Jau pirmųjų po atidarymo pietų metu Marijos kavinėje darėsi ankšta, o štai senamiesčio kavinių patalpos buvo pustuštės. Daugiau klientų valgė lauke. Ir ne visi dėl vasariško oro – kai kurie nežinojo, jog viduje Galimybių paso nebereikia. „Aš net nežinojau, kad baigėsi karantinas“, – sakė vienas vilnietis.

Kad nereikia kavinėse Galimybių paso, patys verslininkai sako sužinoję išvakarėse, o  ar gali klientams atvėsus paduoti pledą, iki šiol nežino.

Aš net nežinojau, kad baigėsi karantinas.

Vieno restorano tinklo direktorius Gediminas Balnis sako, kad verslo suvaržymai buvo neproporcingi, o karantinas – vienas ilgiausių Europoje: „Džiaugiamės, kad baigėsi karantinas, bet su mūsų skiepijimosi tempu greičiausiai čia bus tiktai toks atokvėpis, nes tas virusas niekur neišnyko, mes kaip visą laiką neišnaudojam to laikotarpio pasiruošti artėjančiai bangai“.

Verslininkas pasibaigus karantinui ragina Vyriausybę imtis paskatų, kad žmonės norėtų skiepytis: „Galėtų būti, kad paskiepyti darbuotojai galėtų dirbti be kaukių, o nepaskiepyti su kaukėm“.

Kaukės lieka privalomos viešajame transporte, valstybinėse įstaigose, parduotuvėse.

Sumaištis pasibaigus karantinui – ne tik restoranų, bet ir renginių organizavimo versle.

„Buvo labai aišku, kad tiesiog negalim daryti renginių. Dabar yra taip, kad skirtingi renginiai turi skirtingus reglamentavimus, yra laukas, vidus. Kažkokia forma Galimybių pasas dar galioja“, – sakė renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petrikis.

Nuo šiol Galimybių paso reikės tik vaikų neformaliajam ugdymui, ligonių lankymui ir tuose renginiuose, kuriuose stovima. Jei renginyje sėdima ir salėje užpildyta iki 75 proc. vietų, Galimybių paso nereikia.

„Jeigu renginys yra, tarkim, koncertas filharmonijoje, kur žmonės sėdi ir, tikėtina, nešoka ant kėdžių, tokiu atveju tokiam renginiui Galimybių paso nereikia. Jeigu tai yra didelis koncertas, kur žmonės būriuojasi, kol kas vis dar Galimybių paso reikia“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Karolis Žemaitis.

Negana to, bilietai renginių metu turi būti parduodami internetu. „Maži organizatoriai, kurie nedirba su didžiaisiais bilietų platintojais, neturi tokių galimybių ir gal negali sau leisti to procento nuo bilietų. Tai praktiškai aš manau, kad tai neveiks“, – sakė V. Petrikis.

Nekomerciniuose renginiuose dalyviai turi būti registruojami. Vyriausybė padarė išimtį: leido iš anksto neregistruoti dalyvių atvirose erdvėse vykstančių nekomercinių renginių metu, jeigu jie trunka iki dviejų valandų. Tad Liepos 6-ąją registracijos neprireiks.

Nuo liepos nelieka subsidijų labiausiai nukentėjusioms įmonėms ir turgavietės mokesčio kompensacijos. Nebus mokama 260 eurų parama dirbantiems savarankiškai. Liepą bus paskutinė išmoka už birželį. Tiek esantiems prastovose, tiek grįžusiems darbuotojams subsidijos sieks 100 proc. darbo užmokesčio, bent ne daugiau kaip 578 eurai iki mokesčių. Iki šiol jos buvo ne didesnės kaip 963 eurai.