Trys pagrindinės gegužės mėnesio temos – karas Ukrainoje, Lietuvos narystė NATO ir NATO bei Rusijos santykiai.

Kariuomenės duomenimis, daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje. Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Ukrainai vadinta karo skatinimu. Fiksuotas stabilus „Rusijos–NATO karo“ naratyvo populiarumas – Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje.

Kaip įprasta, priešiški kanalai pasinaudojo žiniomis apie Lietuvos kariuomenės vykdytas tarptautines pratybas „Geležinis Vilkas 2023“. Platinta dezinformacija apie dėl šių pratybų neva kylančias karines grėsmes Kaliningradui ir Baltarusijai, o Lenkija ir Lietuva kaltintos kuriant slaptus planus įsitraukti į karo veiksmus Ukrainoje.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui, Kremliaus kontroliuojami šaltiniai skleidė dezinformaciją apie Aljanso gynybos planus. Šie vadinti ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio.

„Artėjant NATO viršūnių susitikimui, Kremliaus kontroliuojami šaltiniai skleidė dezinformaciją apie Aljanso gynybos planus. Šie vadinti ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio“, – nurodoma pranešime.

Tuo metu pats NATO kaltintas besiruošiantis atviram konfliktui su Rusija ir tam parengęs specialų planą, kuris esą bus patvirtintas Vilniuje. Skleistos ir prieštaringos žinutės apie tai, kad NATO viršūnių susitikimas bus nesėkmingas, nes Lietuva – nereikšminga valstybė, neturinti įtakos tarptautinėje arenoje.

Kariuomenės analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek karo Ukrainoje, tiek santykių su NATO kontekste.

Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad jų parama Ukrainai skatina konfliktą, NATO yra agresorė, o Rusija ir Baltarusija privalo apsiginti prieš NATO. Anot identifikuotų propagandistų, vienas iš Baltarusijos gynybos prieš NATO pavyzdžių – Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje.