Kariuomenės vadas: matosi, kad rusų kariuomenė turi tikrai didelių problemų

„Nieko nelaukto arba netikėto neįvyko, paprasčiausiai matosi, kad Rusijos kariuomenė turi tikrai didelių problemų komplektuojant personalą, atstatant jų nuostolius, bendrai užpildant jų vienetus kare. Reikėjo laukti to žingsnio, mobilizacijos, kokia ji bebūtų, dalinė ar ne dalinė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė kariuomenės vadas, lankydamas pasienyje su Baltarusija patruliuojančius karius.

Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama ir prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.

Gali nelaukti pilno parengimo

Kariuomenės vadas pabrėžė, kad ši mobilizacija apima visą Rusijos teritoriją, įskaitant su Lietuva besiribojančią Kaliningrado sritį, o čia sukomplektuoti daliniai greičiausiai bus metami į karo zoną. Tačiau, anot jo, Lietuva turi būti pasirengusi ir nenumatytiems scenarijams. 

„Ten bus komplektuojami daliniai. Spėju, ir pati logika sako, kad tie daliniai bus komplektuojami su tikslu, kad juos transportuotų, kad jie galėtų vykti į operacijos rajonus, į karą su Ukraina. Bet turime būti pasirengę, jei kartais sukomplektuotų tuos vienetus ir net jeigu atsitiktų kažkas tokio, ko esame nenumatę, kad galėtumėme reaguoti laiku, o ne imtis priemonių, kai jau bus vėlu“, – kalbėjo jis.

Tas personalas, kuris ten buvo, ukrainiečiai juos išstūmė, jie jau yra nebepajėgūs toliau dalyvauti kare – arba pasitraukę, arba sunaikinti, arba paimti į nelaisvę, arba paprasčiausiai įrangos, ginkluotės neturi tiek, kiek reikia.

V. Rupšys sakė, kad mobilizacija greičiausiai apims ne tik patį karinį personalą, bet ir „logistinės-karinės, medicininės dalies“ stiprinimą fronte ir kitų savo problemų sprendimą.

Anot jo, matoma, kad Rusija praranda užgrobtas teritorijas Charkivo srityje, ukrainiečiai kontraatakuodami atsiima kai kurias teritorijas prie Luhansko.

„Aišku, Rusija nebepajėgi yra gint, tai jiems reikia personalo. Tas personalas, kuris ten buvo, ukrainiečiai juos išstūmė, jie jau yra nebepajėgūs toliau dalyvauti kare – arba pasitraukę, arba sunaikinti, arba paimti į nelaisvę, arba paprasčiausiai įrangos, ginkluotės neturi tiek, kiek reikia. Tokios priežastys juos ir privertė (vykdyti mobilizaciją – BNS)“, – kalbėjo V. Rupšys.

Gali nelaukti pilno parengimo

Kariuomenės vadas akcentavo, kad mobilizuojami esantieji „karinėje įskaitoje“, tarp jų – ir tarnavusieji Rusijos kariuomenėje prieš 15-20 metų, todėl dar užtruks, kol jie bus parengti karo veiksmams.

Taip pat, pasak V. Rupšio, kyla ir klausimas, ar Rusija turi pajėgumų aprūpinti ginkluote ir įranga 300 tūkst. potencialiai mobilizuojamų karių, įskaitant logistikos, palaikymo vienetus.

Jis neatmetė, kad Rusija nepaisys karinės praktikos ir į kovą siųs iki galo neparengtus karius.

„Rusijoje dažnai būna kitaip, nei visame likusiame pasaulyje, ir gali būti, kad juos greitai mes į tuos dalinius ir užpildys (...), tikėtina, kad personalas bus panaudotas tuose daliniuose, kurie turi didžiulį trūkumą dėl nuostolių ar dar nebuvo sukomplektuoti“, – atkreipė dėmesį generolas leitenantas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbdamas mobilizaciją, dar kartą pareiškė, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, turėdamas omenyje branduolinį ginklą, pabrėždamas, kad „tai ne blefas“.

V. Putino grasinimus ragina vertinti rimtai

V. Rupšys sako, kad netgi jei tai blefas, tokius pareiškimus reikėtų vertinti kaip grėsmę, primindamas, kad Rusijos karinės doktrinos branduolinį ginklą panaudoti leidžia.

„Žiūrint iš patirties, dažnai prezidentas blefuoja, bet dažnai jo blefavimas tampa realybe. Ir suprantama, kai jis „blefavo“, kad jis eina vaduoti nuo nacių ukrainiečių, tai buvo blefas, bet kai jis atėjo ir okupavo teritorijas, buvo joks blefas. Tad visą laiką reikia vertinti jo pareiškimus labai rimtai“, – sakė V. Rupšys.

Vis dėlto, anot jo, Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Lietuvos pasienyje su Rusija „kažko ypatingo ar išskirtinio nemato“, nes keletas Kaliningrado kovinių grupių, ypač manevrinių kovinių vienetų, yra išvykusios į karą Ukrainoje.

Lietuva, jo teigimu, stebės, ar po mobilizacijos padėtis nepasikeis ir naujai sukomplektuoti daliniai liks, ar išvyks į Ukrainą.

Kariuomenės vadas sako, kad, jo nuomone, dabartinės nepaprastosios padėties šalies pasienyje pakanka ir režimo grąžinti visoje šalies teritorijoje nėra būtina.

„Jei mano patarimo kažkas klaustų – tikrai nematau kažko ypatingo, kad šiandien reikėtų ją skelbti. Bet politikai tariasi, politikai nusprendžia“, – sakė karininkas.

Džiugina belaisvių mainai

Ukrainai ketvirtadienį pranešus, jog ji atgavo 215 belaisvių iš Rusijos, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai, V. Rupšys sako, kad tai – džiugi žinia.

„Kaip kariui man yra džiugu, kad kariai turi galimybę būti iškeisti ir būti laisvi, kaip žmogų, tai tikrai džiugina. Ne vienas iš mūsų yra bendravęs su tais kariais, turime karių, kurie konkrečiai dirbo su tais vadais, kurie dabar yra Turkijoje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

„Tai yra įrodymas, kad lygiagrečiai su karo veiksmais vyksta visokių derybų, mums nežinomų užkulisinių sandėrių, ir jie duoda tokių rezultatų“, – tvirtino jis.

Pasienyje su Baltarusija patruliuoja apie 100 karių

Nuolatinių karių pajėgų budėjimas rizikingiausiuose Lietuvos ir Baltarusijos pasienio ruožuos išlieka reikalingas, sako Lietuvos kariuomenės vadas.

„Mano vertinimas toks, kad vidaus reikalu sistemos pareigūnai gali pasitelkti arba Vidaus reikalų ministerija gali pasitelkti kariuomenę, kad mes jiems padėtume vykdyti užduotis, jei jie neturi pajėgumų arba jiems reikia papildomų pajėgumų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Rupšys.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Mes visada diskutuojame apie apimtis, apie karius, kokie turi būti kariai, dabar esam orientuoti teikti tą pagalbą pasitelkiant savanoriškos krašto apsaugos tarnybos vienetus“, – pridūrė jis.

Pasak vado, šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija patruliuoja apie 100 karių.

Generolas leitenantas teigė, jog vizitas pasienyje nėra susijęs su trečiadienį Rusijoje paskelbta mobilizacija.

Situacija iš principo yra kontroliuojama, nelegalų judėjimai yra svyruojantys, priklausomai nuo oro sąlygų ir Baltarusijos pareigūnų veiksmų.

„Reikia pažymėti, kad Lietuvos kariuomenė kartu su Vidaus sienos apsaugos tarnyba jau antri metai kaip kartu saugo Lietuvos valstybės sieną todėl tikrai čia yra suplanuotas iš anksto vizitas. Planavau iki Rusijos mobilizacijos čia atvykti, aplankyti savo karius, paklausti kaip sekasi, kokios yra probleminės sritys, ką reikia pagerinti, nuotaika karių – šiandienos apsilankymo pagrindinis tikslas“, – vizito metu sakė vadas.

Kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas Linas Sadauskas teigė, kad piko metu patruliavimui pasienyje su Baltarusija buvo skiriama iki 400 karių, šiuo metu jų – dešimtys.

Pasak jo, nors migrantų srautas yra išaugęs, situacija yra stabili. Daliai migrantų prasprūstant į Lietuvos teritoriją, karininko teigimu, pažeidėjai sulaikomi vadinamosiose antrojoje ar trečiojoje linijoje, kur patruliuoja pasieniečiai ir policija.

„Situacija iš principo yra kontroliuojama, nelegalų judėjimai yra svyruojantys, priklausomai nuo oro sąlygų ir Baltarusijos pareigūnų veiksmų. Žvelgiant į praeitį, jei pirmąjį pusmetį būtų galima lyginti su sprintu, dabar kalbame daugiau apie maratoną – parama, reikalaujanti daugiau ištvermės ir susitelkimo ilgesniu periodu“, – sakė L. Sadauskas.

Reaguojant į pernai kilusį nelegalių migrantų antplūdį iš Baltarusijos, šiame pasienyje rugpjūčio pabaigoje baigtas statyti apie 550 kilometrų ilgio fizinis barjeras – tvora ir pjaunanti viela.

Lietuva kaltina Minsko režimą nelegalios migracijos organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 15,4 tūkstančio. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.