„Vyksta paieška, teritorijos yra tikrinamos pagal paskutinį piliečių skambutį. (...) Kol kas dar iki šio momento teigiamo kažkokio proveržio nėra, tačiau kol geras oras, kol šviesu ne vien tik antžeminės priemonės, bet taip pat ir dronai yra pasitelkiami, taip pat sraigtasparnis, kad išžvalgyti tuos plotus ir bandyti identifikuoti tą vietą“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Vaikšnoras.
Lietuvos kariuomenės vadas pripažįsta, kad vis dar nėra aišku, kokio konkrečiai objekto yra ieškoma.
„Kol mes neturime konkrečiai įrodymų, apie ką eina kalba, tai nenorime spekuliuoti, apie kokią konkrečiai priemonę eina kalba“, – sakė jis.
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
A. Ufarto / ELTOS nuotr.
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
A. Ufarto / ELTOS nuotr.
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio drono paieška
Pasak R. Vaikšnoro, šio objekto paieškoms bus numatytas protingas laikotarpis. Visgi, anot jo, šiuo metu yra daroma viskas, kad jis būtų surastas kuo greičiau.
„Mes norėtume jį kaip galima greičiau surasti, bet bus kažkoks protingas laiko tarpas. Nes tai nėra adata, yra įvairios kitos versijos tikrinamos. Tačiau šiuo metu susifokusavę esame rasti“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės vadas.
„Nes mes nežinome, apie ką eina kalba, ar jis pavojingas, ar nepavojingas. Tai dėl to (svarbu – ELTA), kad apsaugotume mūsų žmonių tiek sveikatą, tiek gyvybes“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Nenorime spekuliuoti, apie kokią konkrečiai priemonę eina kalba.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Vis tik, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
„Trūksta radarų“
Dėl dronų grėsmės arčiau pasienio su Baltarusija perdislokuotas oro gynybos bataliono padalinys, antradienį žurnalistams Prezidentūroje sakė R. Vaikšnoras.
„Šiuo metu sustiprintas budrumas oro gynybos priemonėmis, perdislokuotas arčiau sienos oro gynybos bataliono padalinys su gebėjimo aptikti mišriomis priemonėmis ir, jeigu reikėtų, naikinti“, – kalbėjo generolas.
Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės teigimu, dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nepakankamai efektyvūs žemame aukštyje skrendantiems objektams aptikti.
„Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis“, – sakė politikė.
Jos teigimu, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomi pokyčiai apima oro erdvės stebėjimo sistemų tobulinimą, perkant naujos technikos ir spartinant jau esamu įsigijimus.
„Taip pat siekiama lankstaus oro erdvės valdymo, kuris leistų greičiau imtis reikiamų priemonių neutralizuojant grėsmes oro erdvėje“, – teigė ministrė.
Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis.
Anot D. Šakalienės, jau rengiamas teisinis reguliavimas, kad kilus pavojui būtų galima sukurti uždaromus koridorius, kuriuose, pavyzdžiui, informavus NATO naikintuvus, galima būtų šalinti taikinius nebijant, kad būtų pažeistas koks nors civilinis objektas.
Tarp KAM priemonių numatyti ir mobilūs vienetai, gebantys realiu laiku neutralizuoti bepiločių orlaivių grėsmes bei blokuoti GPS ir kitų navigacijos sistemų signalus.
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Raimundas Vaikšnoras
R. Riabovo / BNS nuotr.
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Dovilė Šakalienė
R. Riabovo / BNS nuotr.
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
Prezidentūroje aptarta šalies oro erdvės saugumo situacija
„Vystant oro gynybos sistemos, papildomai svarstomos mobilios, greitai dislokuojamos oro gynybos priemonės, galinčios efektyviai atgrasyti ar sunaikinti taikinius ankstyvoje fazėje“, – teigiama KAM pranešime.
Atsižvelgiant į didėjantį bepiločių grėsmių mastą, taip pat siūloma stiprinti pasyvią gynybą aplink svarbiausius objektus. Tai apima dronų detektorius, jutiklius, barjerus ir kitus techninius sprendimus.
Anot KAM, ypatingą dėmesį žadama skirti dronų pajėgumui vystyti, taip pat plėtojamos antidroninės bei elektroninės kovos priemonės. Be kita ko, ketinama ypač daug dėmesio skirti inovacijoms.
Ministerijos duomenimis, įvairaus tipo dronams įsigyti ir integruoti į Lietuvos kariuomenės pajėgumus jau išleista apie 80 mln. eurų, iki 2030 metų šiai sričiai dar numatyta skirti apie 0,3 mlrd. eurų.
Įsigyjami įvairaus tipo dronai – žvalgybiniai, koviniai, jūriniai, nuo taktinio iki strateginio lygmens.
Didžioji dalis ginkluotės ir įrangos kariuomenės sandėlius turėtų pasiekti artimiausiu metu.
Pasak ministrės, taip pat numatytos priemonės glaudesniam karinių ir civilinių institucijų koordinavimui bei automatizuota perspėjimo sistema gyventojams.
„Kalbant apie reagavimą trumpuoju laikotarpiu, į kairę ir į dešinę tikrai nešaudysime, tačiau neabejotinai imsimės papildomų veiksmų, nes situacija intensyvėja“, – teigė D. Šakalienė.
(be temos)
(be temos)