Kariuomenės vadas: Rusija nuo Japonijos karo dar nieko neišmoko

„Suvalkų koridorius – tai nėra kažkokia naujiena mums visiems, nėra naujiena tiek Lietuvai, tiek Baltijos valstybėms, tiek Lenkijai, bet tai nėra naujiena ir bendrai NATO“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu teigė V. Rupšys.

Pasak jo, yra pasirengta šio strategiškai jautraus ruožto gynybai.

„Žiūrint į Suvalkų koridorių, tikrai yra aiškus planas, kaip mes veiktume ten, kaip mes darytume fortifikacinius įrenginius, kaip būtų išdėstyti mūsų manevro vienetai, kokia ugnis būtų sutelkta, kokia būtų ugnis kitų pajėgų ir oro gynybos, ir kitų valstybių. Taip kad to dėmesio ten pakanka“, – pažymėjo jis.

Žiūrint į Suvalkų koridorių, tikrai yra aiškus planas, kaip mes veiktume ten, kaip mes darytume fortifikacinius įrenginius, kaip būtų išdėstyti mūsų manevro vienetai.

Lietuvos kariuomenės vadas taip pat akcentavo, kad sprendimai dėl Suvalkų koridoriaus gali kisti reaguojant ir į Ukrainos pavyzdžius.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad bet kuris Lietuvos teritorijos taškas turėtų būti ginamas taip pat kaip ir Suvalkų koridorius.

„Reikia dėmesio parengtumui ginti bet kurią teritorijos dalį. (...) Nepervertinkime atskirų dalių reikšmės, jos yra reikšmingos lygiai kaip ir bet kuri Lietuvos teritorijos dalis“, – sakė ministras.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos politikai pradėjo rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Konservatoriai paruošė savo siūlymus, kuriuos norėtų matyt susitarimo projekte, tarp kurių ir iniciatyva stiprinti Lietuvos Achilo kulnu vadinamo Suvalkų koridoriaus bei sienos su Baltarusija saugumą įrengiant „inžinerinių–fortifikacinių įtvirtinimų juostą“.

Rusija nuo Japonijos karo dar nieko neišmoko

Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys tvirtina, kad mažai tikėtina, jog artimiausiu metu Ukrainoje karą sukėlusi Rusija ryžtųsi užpulti ir Lietuvą.

„Jeigu klausimas yra arba šiandien, arba rytoj, arba poryt puls, tai aš sakau, kad ne. Aš sakau, kad ir ateinantį mėnesį ir tris, šešis mėnesius į ateitį tikrai nebus puolimo iš Rusijos. Bet tolimesnėje perspektyvoje, net vidutinio laikotarpio perspektyvoje – 3 metai, 5 metai – mes turime būti pasirengę bet kokiems scenarijams“, – po pirmadienį įvykusio susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė V. Rupšys.

Mes žinome kam ruoštis, mes žinome, kokie yra Rusijos pajėgumai, žinome, kaip jie gali kariauti, ką jie moka. Ir, ačiū Dievui, nuo Japonijos karo matyti, kad jie dar nieko neišmoko.

Anot jo, karinio įsiveržimo į Lietuvą grėsmė gali padidėti ateityje, o gal net paaštrėti, kai Rusija bandys atkurti sumenkusi kovinį pajėgumą. 

„Po kažkiek laiko Rusija vėl bandys atkurti savo ginkluotąsias pajėgas arba savo kovinį pajėgumą. Tad ta grėsmė niekur nedingusi – ji gali tik paaštrėti“, – sakė V. Rupšys ir pažymėjo, kad gynybai nuo galimos Rusijos agresijos besiruošianti Lietuva turi nemažą privalumą.

„Mums yra didžiulis privalumas tai, ką dabar matome žiūrinti iš mūsų perspektyvos. Mes žinome kam ruoštis, mes žinome, kokie yra Rusijos pajėgumai, žinome, kaip jie gali kariauti, ką jie moka. Ir, ačiū Dievui, nuo Japonijos karo matyti, kad jie dar nieko neišmoko“, – turėdamas galvoje Rusijos Japonijai parlaimėtą 1904-1905 metais vykusį karą, sakė kariuomenės vadas.