- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojams karas išlieka didžiausią susirūpinimą keliančiu aspektu. Jis lenkia nerimą dėl augančių kainų, infliacijos ar COVID-19 pandemijos, rodo naujausias „Kantar“ atliktas „Karo barometras“.
Palyginti su kovo mėn., triskart išaugo gyventojų, manančių, kad karas užtruks metus ar ilgiau.
Dažnai viešumoje išreiškiamas nuogąstavimas, kad žmonės ilgainiui pavargs nuo karo ir priims tai kaip savaime suprantamą dalyką. Bent jau kol kas, praėjus keturiems karo mėnesiams, to nematome: 84 proc. šalies gyventojų karą įvardina kaip didžiausią susirūpinimą keliantį dalyką, kitos problemos – infliacija, augančios kainos, COVID-19 pandemija – pagal svarbą atsilieka 3–4 kartus“, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Išlaiko pagalbą Ukrainai
Pasak jos, per šį laikotarpį kiek padaugėjo pasisakančių, kad karas juos paveikė – nuo 67 iki 72 proc. Vis dėlto žmonės išlieka susitelkę.
„Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau, net jei tai lemia ekonomines pasekmes mūsų šaliai. Tokį palaikymą žmonės išreiškia, nors lūkesčiai dėl greitos karo baigties negerėja, kaip tik padaugėjo gyventojų, manančių, kad karas truks metus arba ilgiau, dabar taip mano absoliuti dauguma (77 prolc.)“, – sako R. Sadunišvili.
Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau.
Ekspertė taip pat akcentavo, kad, nepaisant realaus priežastinio ryšio, karo kontekste daugelis problemų būna susiejamos su karu.
„Paklausus gyventojų apie karo poveikį dešimčiai aspektų, nuo tokių kaip kuro, maisto kainos iki asmeninių finansų, valstybės valdymo ar klimato kaitos, praktiškai visuose gyventojai įžvelgia stiprią sąsają su karu, net jeigu ne visada ji ten yra“, – sako R. Sadunišvili.
Asmeninius finansus vertina geriau nei valstybės
Didėjantį neapibrėžtumą dėl finansinės ateities rodo gyventojų delsimas priimti tam tikrus finansinius sprendimus bei išlaidų ribojimas. Tiesa, savo asmeninę finansinę situaciją, taip pat savo draugų ar artimųjų kone 7 iš 10 vertina kaip normalią, gerą ar labai gerą. Tuo tarpu kalbant apie šalies ekonominę situaciją, vertinimas perpus prastesnis – pakankamai normalia ar gera ją laiko kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.).
„Tai rodo, kad asmeninę situaciją gyventojai vertina geriau nei savo valstybės. Šis atotrūkis gali reikšti tam tikrą nerimo lygį, aiškumo stoką dėl to, kas vyksta už mano namų ribų. Būtent neapibrėžtumas įprastai didina vartotojų nerimą ir tampa akstinu nukelti tam tikrus sprendimus ar mažinti išlaidas. Kalbėjimas apie situaciją, tam tikrų scenarijų dėliojimas gali padėti mažinti šį netikrumą“, – sako „Kantar“ ekspertė.
Pristabdo nebūtinus pirkinius
Iš tyrimo pastebima, kad didžioji dauguma gyventojų šiuo metu pajėgūs apmokėti savo poreikius, tačiau tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių įsigijimą kiek pristabdo.
„Gyventojai gali sau leisti daugiau, nei šiuo metu perka, nes yra linkę truputį pristabdyti tam tikrus pirkinius, ypač susijusius su pramogomis, laisvalaikiu ar prabangos prekėmis. Mat dauguma fiksuoja sparčiai kylančias kainas ir infliaciją, kurios, kaip įprasta, atlyginimai taip greitai nepasiveja. Kai kurie retina paslaugų periodiškumą arba perka paprastesnes, mažiau žinomų prekės ženklų prekes. Tačiau situacija nėra tokia, kad žmonės imtų drastiškai leisti santaupas, griebtųsi papildomų darbų ar imtųsi pardavinėti turimą turtą ar daiktus. Tai labiau rodo ne esamos padėties sunkumą, kiek tam tikrą santūrumą esant drumstoms ateities perspektyvoms“, – apibendrino „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė R. Sadunišvili.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Popiežius paskirs 21 naują kardinolą: tarp jų – arkivyskupas R. Makrickas
Popiežius Pranciškus sekmadienį pranešė apie planus gruodžio mėnesį 21 dvasininką pakelti į kardinolus. Tarp jų – arkivyskupas Rolandas Makrickas, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiosios Bazilikos arkikunigas koadjuto...
-
Iš karo zonos lietuvius parskraidinęs lakūnas: šalia mūsų aidėjo sprogimai3
š karo zonos, Libano sostinės Beiruto, į Lietuvą evakuota 19 mūsų šalies piliečių kartu su artimaisiais, parskraidinti ir keli latviai. Galimybės įskristi į Libano oro erdvę kariuomenės „Spartanas“ laukė kone parą, mat d...
-
Prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“: Lietuvos keliais judės karinė technika1
Spalio 7 d. prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas 2024-II“. Iki spalio 17 d. truksiančios pratybos vyks Generolo Silvestro Žukausko poligone, jose dalyvaus per 3200 Lietuvos ir sąjungininkų karių su 700 karinės technikos vienet...
-
Buvusi G. Nausėdos patarėja I. Žukovaitė tapo teisėja
Buvusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė tapo teisėja – teisininkė pradeda dirbti Vilniaus miesto apylinkės teisme. ...
-
Saugumo spragos: ar ministrai sugeba laiku reaguoti į naujas grėsmes?7
Iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų pasieniečiai perėmė tik per 70. Keli iš jų iš Baltarusijos atskrido į Vilniaus oro uostą bei kariuomenės poligonus ir sukėlė klausimų dėl svarbiausių Lietuvos ...
-
Lietuviai – geriausi žvejai pasaulyje, tačiau jokio piniginio prizo negaus
Šiaurės Airijoje įvyko 15-tasis pasaulio spiningavimo iš valčių čempionatas, kuriame vienareikšmiškai dominavo Lietuvos rinktinė, sugavusi kone dvigubai daugiau žuvų nei antroje vietoje likę latviai. ...
-
Savivaldybėse siūloma steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas
Savivaldybėse siūloma steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Kultūros ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkai konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Paulė Kuzmickienė. ...
-
Ministras: į kovą su meteorologiniais balionais bus pasitelkti dronai7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad po šeštadienį vykusių pratybų rado sprendimus, kaip geriau pastebėti ir neutralizuoti meteorologinius balionus – pasitelks dronus. ...
-
Ministerija analizuos, ar reikia teisės aktų pokyčių dėl pakeistos lyties pripažinimo4
Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) nusprendus, kad Bendrijos narės privalo pripažinti vardų ir lyčių pakeitimus, atliktus kitose bloko šalyse, Teisingumo ministerija analizuos, ar Lietuvoje reikia keisti teisės aktus tam įgyvendinti. ...
-
NKVC: Libane yra likę keturi Lietuvos piliečiai1
Iš Libano sėkmingai evakavus 18 lietuvių, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sako, jog šioje šalyje yra likę dar keturi Lietuvos piliečiai. ...