Karo jūrininko garbė

Iš užmaršties iškėlus tarpukario Lietuvos karo laivo "Prezidentas Smetona" istoriją, kilo diskusijų, esą jo praeitimi nėra kuo didžiuotis, nes laivas 1940-ųjų birželį be kovos atiduotas sovietams. Vis dėlto pasipriešinimo epizodas jame buvo. Trys įgulos nariai, jūrų karininkai, pasiėmę nuo stiebo trispalvę bei dalį laivo dokumentų, sėdo į jachtą ir išplaukė į vokiečių valdomą Klaipėdą.

It skustuvo ašmenimis

Pasak istoriko Dainiaus Elerto, buvo bene vienintelis atvejis, kai 1940 m. pasipriešinta sovietų valdžiai.

Tai nutiko Šventosios uoste, kur savo poziciją okupantų atžvilgiu parodė būtent karo laivo "Prezidentas Smetona" įgulos karininkai.

"Tai buvo simbolinis gestas. Laivo jie nuskandinti veikiausiai neturėjo galimybių, tačiau, kai buvo pareikalauta pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, trys karininkai – laivo vadas Povilas Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas sėdo į karinėms pajėgoms priklausiusią jachtą "Nijolė" ir leidosi Klaipėdos link", – pasakojo D.Elertas.

Tai įvyko liepos 20-ąją, likus dienai, kai Lietuva faktiškai buvo inkorporuota į SSRS.

Būtent tądien šie trys vyrai ryžosi lemtingam žingsniui, nes kelio atgal nebuvo.

Vėliau JAV išleistame Eugene T.Sanderso straipsnyje "Sakmė apie žmogų ir jo laivą" P.Labanauskas autoriui užsiminė, jog karininkai buvo akylai stebimi GPU (rus. Государственное политическое управление НКВД РСФСР –Valstybinė politinė valdyba prie RTFSR NKVD) įgaliotinių.

Todėl pabėgimui arba "poilsiniam pasiplaukiojimui", kaip jie tada teigė raudoniesiems komisarams, vyrai pasirinko vėlyvą popietę, kad nekiltų įtarimas.

Jų kelionė į Klaipėdą nedidele vos šešių metrų ilgio jachta truko 12 valandų. Pūtė stiprus priešinis vėjas, vėliau kilo audra.

Be to, pabėgėliai darė lankstą, kad nesusidurtų su Baltijos pakrantėje patruliuojančiais sovietų laivais.

Kai jie pasiekė žemę, tiesą sakant, nežinojo, kur atsidūrė.

Juos pasitiko kariškiai su svastikomis ant rankovių, tada ir paaiškėjo, kad jie atplaukė į nacių kontroliuojamą Klaipėdą.

Vyrai svarstė, ar tik neužšoko nuo vilko ant meškos.

Išsiaiškinus jų tapatybes, šie trys pabėgėliai buvo internuoti į Gleisgarbeno koncentracijos stovyklą.

Viltis miršta paskutinė

Bet apie viską iš pradžių.

Sovietų okupacija ir prezidento Antano Smetonos pabėgimas buvo milžiniškas šokas taip pat ir Lietuvos kariškiams, kurie nesuprato, kodėl jiems neduotas įsakymas kautis, kodėl jie nevykdo savo priesaikos ginti tėvynę.

Ketvirtą sovietų okupacijos dieną vienintelio Lietuvos karo laivo "Prezidentas Smetona" jūreiviams liepta uždažyti ant laivo borto "akis badantį" žodį "Smetona".

Tą pačią dieną laivo vadas kapitonas P.Labanauskas kreipėsi į savo pareigas dar einantį Lietuvos karo technikos valdybos viršininką Klemensą Papeliučką, išsiųsdamas raportą su grifu "slaptai".

"Pranešu, kad vykdant Tamstos įsakymą, š.m. birželio mėn. 19 d. mokomojo "Prezidento Smetonos" karo laivo vardas pataisytas, nuimant jo dalį "Smetona" ir paliekant tik "Prezidentas". Tai padaryta laivo užraše ir jūreivių kepurėse. Kadangi naujasis, pataisytasis laivo vardas primena senąjį, be to, vieno Nemune plaukiojančio garlaivio vardą, o taip pat nėra pilnai lietuviškas ir be priedėlio nevartojamas, prašau Tamstos žygių, kad laivui būtų leista vadintis L.K.L. "Pilėnai", – raporte rašė P.Labanauskas.

Toliau kapitonas paaiškino, kad Pilėnų vardas simbolizuotų tos pilies įgulos parodytą tėvynės meilę, atsidavimą, lietuvišką atkaklumą bei vieningumą, "šiandien taip reikalingą mūsų tautai visuose, o ypatingai jūros reikaluose, kur daugiausiai esame praradę ir daugiausiai turėtume nudirbti".

Deja, labai netrukus ant laivo neliko ir žodžio "Prezidentas", – jis pavadintas "Pirmūnu", o po mėnesio laivą su dar dviem bendražygiais paliko ir jo kapitonas P.Labanauskas.

Vėliava nuplaukė į Ameriką

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius teigia, jog pabėgimo datą galėjo nulemti tas faktas, kad liepos 20 d. į laivą buvo paskirtas komisaras Levas Traininas.

Tada P.Labanauskui jau galutinai tapo aišku, kur link čia viskas krypsta, kad valdžią ir vadovavimą Lietuvos kariuomenei perima sovietai.

"Tad tie trys "Prezidento Smetonos" jūrų karininkai "išplaukė paburiuoti", turbūt tada dar nebuvo tokios griežtos kontrolės. Su savimi be kitų laivo daiktų jie pasiėmė ir laivo trispalvę, kuri, beje, šiuo metu yra pas vieną kolekcininką JAV. Taigi dar rugpjūčio pradžioje jie buvo paskelbti, kaip dingę be žinios ir išregistruoti iš laivo įgulos sąrašo", – pasakojo R.Adomavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Kažkaip keistai atrodo , nuotrauka nespalvota , o vėliava spalvota , ar čia ne falsifikatas .

algis.nakas@gmail.com

algis.nakas@gmail.com portretas
Sveiki, Esu jūrų leitenanto Ričardo Nako sūnus Algimantas Nakas. Nuoširdžiai dėkoju už puiku straipsnį. Jus palietėt simbolinės rezistencinės ir jūrininko garbės temas apie ką buvo nekalbama. 2005 metais buvau pakviestas Lietuvos karinio jūrų laivyno 70-mečio minėjimą Kauno karo muziejuje. (Mat laivynui padovanojau išlikusį tėvo parengtą1940 metais Jūrinės terminologijos žodyną.) Minėjime dalyvavo laivyno vadas admirolas Baltuška. Buvo daug kalbama apie kreiserį“ Prezidentas Smetona“, apgailestaujama, kad neišliko jo vėliava, bet trijų laivo karininų poelgis niekaip nevertintas. Mane ilgai kankino klausimas: Ar jie ne dezertyrai? Taip pavadino mano tėvą vienas KGB tardytojas apklausdamas mamą. Pirmą kartą pateisinančią 3-jų jūrų karininkų poelgį nuomonę aptikau: http://kariuomene.kam.lt/.. Labai mane nudžiugino tai kad laivo trispalvė nepateko į okupantų rankas. Iš kolekcininko daug lengviau atgauti.

Užpelkis

Užpelkis portretas
"gyventojui" Tu durnas, kaip ir dauguma lietuvių. Suomijoje privalomas mokslas nuo 7 metų įvestas 1683 m., o Lietuvoje tik 1926 m. Suomijoje niekada nebuvo baudžiavos, o Lietuvoje ji buvo šimtmečius. Lietuva niekada nebus Suomija. Net sapne.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių