Vaikus jau auginančių tėvų ketinimai ateityje susilaukti vaikų yra labai susiję su galimybe lanksčiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, taip pat su paslaugų šeimai plėtra ir valstybės skiriamomis išmokomis vaikų auginimui. Tai rodo mokslinio tyrimo rezultatai.

Į rezultatus žiūrės kaip į vieną iš nuomonių

Tokie duomenys pateikti vakar, pristatant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) 2008 m. užsakyto mokslinio tyrimo „Šeimos instituto stiprinimas: poreikiai ir galimybės“ rezultatus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Jolanta Ramonienė, apibendrindama tyrimo rezultatus, atkreipė dėmesį, kad pamatines vertybes nagrinėjančių tyrimų rezultatai labai priklauso nuo ekspertų patirties, vertybinių nuostatų, darbo aplinkos ir kitų faktorių.

„Į rezultatus pirmiausia bus žiūrima kaip į vieną iš nuomonių. Rezultatai bus panaudoti tiek, kiek atitiks ministerijos strategiją, ir tikimės, kad jie bus naudingi ministerijai pagrindžiant šeimos politikos bei paramos priemones,“ – teigė J. Ramonienė. Patarėja atkreipė dėmesį į tai, kad šeimos klausimai nėra išskirtinai SADM klausimai. Jie apima ir kitų institucijų kuruojamas sritis, todėl įvairių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas leis nuveikti daugiau šeimos stiprinimo labui.

Beveik pusė pradinukų - namie be priežiūros

Šio tyrimo, vykdyto jungtinės tyrėjų grupės, vadovaujamos doc. dr. Jolantos Reingardės, metu apklausti 1002 respondentai įvairiuose šalies regionuose, visi jie – žmonės, auginantys vaikus iki 18 metų. Buvo analizuojami šeimų socialiniai, ugdymo, sveikatos priežiūros bei kitos paramos ar paslaugų poreikiai, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, suformuluoti pasiūlymai ir priemonės šeimos gerovei stiprinti. Tyrime buvo atsispiriama į šeimos-darbo-lyties santykių srityse kylančių problemų nagrinėjimą.

Kai kurie rezultatai nustebino pačias tyrėjas. Pvz., paaiškėjo, jog net 42 proc. pradinukų po pamokų namuose būna vieni be priežiūros ir užsiima saviaukla. Nors tėvai iš esmės palankiai vertina mokyklos teikiamas paslaugas, jie labiau norėtų dėmesio vasaros poilsiui ir užimtumo organizavimui (33 proc. vertino esamą situaciją nepalankiai), o jaunuolių rengimas šeimai mokyklose būtų geresnis (20 proc.). Taip pat daugiau kaip pusei apklaustųjų nepakako informacijos apie valstybės paramą šeimai, apie 40 proc. – apie vaiko psichologiją.

Baiminasi dėl vaikų išlaikymo

Susilaukti antrojo vaiko ketina kiek daugiau nei pusė tėvų, auginančių vieną vaiką, o tarp turinčių du vaikus tokių ketinimų turi tik mažiau nei trečdalis. Nenorą susilaukti daugiau vaikų tėvai argumentuoja finansine vaikų išlaikymo našta (68 proc.) ir nepakankama valstybės finansine parama (62 proc.), sunkumais susidorojant su vaikų auginimo ir darbine našta, ir derinant vaikų priežiūrą bei darbinę veiklą (54 proc.). O tarp didžiausių paskatų susilaukti ir auginti daugiau vaikų buvo nurodoma galimybė derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus (35 proc.), pagarbus visuomenės požiūris į vaikus auginančias šeimas (15 proc.), didėjančios šeimos pajamos (15 proc.) bei galimybė apsirūpinti didesniu gyvenamuoju plotu (14 proc.).

Analizuojant tėvų galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus pastebėta, kad šioje konkurencijoje dažniausiai laimi darbas: žmogus dirba viršvalandžius, ateina į darbą savaitgaliais, tuo tarpu jo vaikai lieka vieni. Pasak tyrimo vadovės doc. dr. Jolantos Reingardės, augindami vaikus, tėvai pageidautų lankstesnio darbo grafiko, galimybės dirbti ne visą dieną ar namuose, priežiūros paslaugų pagerėjimo (lopšelių-darželių), kvalifikacijos kėlimo galimybės, grįžus į darbo rinką ir panašiai.

SADM numato vykdyti tyrimus, kurie padėtų atrasti efektyviausias šeimos gerovės kūrimo bei palankios šeimai aplinkos puoselėjimo priemones.