Popiežiaus valia jis bus palaidotas Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje paprastoje požeminėje kapavietėje. Bazilikoje saugomas Pranciškaus mėgtas Mergelės Marijos paveikslas, jai pontifikas buvo ypač atsidavęs.

„Artėjant žemiškojo gyvenimo saulėlydžiui ir tvirtai tikėdamas amžinuoju gyvenimu, noriu išdėstyti savo paskutinius pageidavimus tik dėl laidojimo vietos“, – sakoma pirmadienio vakarą paskelbtame pontifiko dvasiniame testamente.

„Visą savo gyvenimą, kunigo ir vyskupo tarnystę visada patikėjau mūsų Viešpaties Motinai, Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Dėl šios priežasties prašau, kad mano žemiškieji palaikai ilsėtųsi – laukdami Prisikėlimo dienos – Popiežiškojoje Švč. Mergelės Marijos bazilikoje“, – priduriama jame.

„Visus būtinus nurodymus šiuo atžvilgiu esu davęs kardinolui Rolandui Makrickui, Liberijaus bazilikos ekstraordinariniam komisarui“, – rašoma pontifiko testamente.

Kas yra šios garbės nusipelnęs lietuvis?

Rolandas Makrickas gimė 1972 m. sausio 31 d. Biržuose. Jis yra kardinolas, Vatikano diplomatas, Bažnyčios istorikas.

1990 m. R. Makrickas įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1991 m. išvyko į Romą, Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją, tęsti filosofijos ir teologijos studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete.

1996 m. liepos 20 d. įšventintas kunigu. Pirmąsias šv. Mišias aukojo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

2001 – 2006 m. tęsė Bažnyčios istorijos bei Bažnyčios teisės studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete, kur 2004 m. apsigynė Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį. 2003 – 2006 m. studijavo Popiežiškoje bažnytinėje akademijoje.

2006 – 2009 m. dirbo Apaštalinėje Nunciatūroje Tbilisyje, Vatikano atstovybėje Sakartvelui, Armėnijai ir Azerbaidžanui.

2009 – 2013 m. dirbo Apaštalinėje Nunciatūroje Stokholme, Vatikano atstovybėje Švedijai, Suomijai, Danijai, Islandijai ir Norvegijai.

2013 – 2017 m. dirbo Apaštalinėje Nunciatūroje Vašingtone, Vatikano atstovybėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, aptarnavo Vašingtono lietuvių Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčią.

2019 m. paskirtas į Šventojo Sosto Valstybės Sekretoriatą Vatikane.[6]

2021 m. gruodžio 15 d. popiežius Pranciškus paskyrė Popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos Romoje nepaprastuoju komisaru.

2023 m. balandžio 15 d. Vatikano Valstybes Sekretoriaus kardinolo Pietro Parolinio pašventintas vyskupu.

2024 m. spalio 6 d. popiežiaus Pranciškaus paskirtas kardinolu. Konsistorija įvyko 2024 m. gruodžio 7 d., švenčiant Švenčiausios Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo iškilmes.

Ką žinome po popiežiaus Pranciškaus mirties?

Būdamas 88-erių metų amžiaus, pirmadienį Vatikane nuo insulto mirė popiežius Pranciškus. Pontifiko laidotuvės vyks šeštadienį, kuriose dalyvaus maldininkai ir garbingi asmenys, o vėliau bus šaukiama kardinolų konklava, kad būtų išrinktas jo įpėdinis.

Štai ką žinome apie popiežiaus mirties aplinkybes ir kas laukia toliau.

Mirtinas insultas

Vasario 14 d. popiežius Pranciškus buvo paguldytas į Romos Gemelli ligoninę dėl bronchito, kuris vėliau virto abipusiu plaučių uždegimu ir vos jo nepražudė. Kovo 23-iąją jis buvo išrašytas iš ligoninės ir jam buvo nurodyta du mėnesius ilsėtis.

Tačiau argentinietis surengė kelis viešus pasirodymus, per kuriuos jis atrodė vis silpnesnis.

Vatikanas apie jo mirtį paskelbė ankstų pirmadienio rytą. Remiantis Vatikano paviešintu mirties liudijimu, Pranciškus mirė nuo „insulto, komos ir negrįžtamo širdies nepakankamumo“.

Pašarvojimas

Jo kūnas pirmadienio vakarą buvo paguldytas į atvirą karstą koplyčioje Šv. Mortos svečių namuose – Vatikano rezidencijoje, kurioje jis gyveno. Vatikano paskelbtose nuotraukose matyti, kad Pranciškus buvo aprengtas raudonais popiežiaus drabužiais, jam ant galvos buvo uždėta popiežiškoji mitra, o rankose jis laikė rožančių.

Jo kūnas trečiadienį 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku turėtų būti perkeltas į Šv. Petro baziliką, kur turėtų būti pašarvotas.

Laidotuvės

Pranciškaus laidotuvės vyks šeštadienį 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku aikštėje priešais Šv. Petro baziliką. Karstas vėliau bus nugabentas į Romos Didžiąją Švč. Marijos baziliką, kur popiežius bus palaidotas.

Tikimasi, kad į Romą suplūs pasaulio lyderiai ir tikintieji iš visos planetos, jog galėtų dalyvauti ceremonijoje ir atiduoti pagarbą pasaulio katalikų lyderiui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra vieni iš lyderių, pranešusių, kad dalyvaus atsisveikinimo iškilmėse.

Konklava

Konklavos, kurios metu 135 vadinamieji „kardinolai rinkėjai“ rinks Pranciškaus įpėdinį, pradžios data kol kas nežinoma. Tačiau ši procedūra turėtų prasidėti praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų po popiežiaus mirties, taigi tarp gegužės 5 ir 10 d.

Kardinolai susitiks Siksto koplyčioje – Renesanso brangenybėje, papuoštoje garsiosiomis Mikelandželo freskomis – ir per dieną surengs keturis balsavimo turus (po du ryte ir po pietų), kol kuriam nors kandidatui atiteks du trečdaliai balsų.

Kiekvienos sesijos pabaigoje balsalapiai deginami krosnyje, virš Apaštalų rūmų siunčiant dūmų signalą. Jei iš kamino rūksta juodi dūmai, balsavimas buvo nesėkmingas. Balti dūmai liudija, kad buvo išrinktas naujas popiežius.