Pereiti į pagrindinį turinį

Kasmetė pasaulio pabaiga

2012-12-29 12:56
Kasmetė pasaulio                     pabaiga
Kasmetė pasaulio pabaiga / Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Turbūt pirmąsyk visi labiau laukė ne Kalėdų, o pasaulio pabaigos. Žurnalistai prirašė straipsnių, prekybininkai prigamino išgyvenimo rinkinėlių, jaunimas prisipirko viso ko savo nuožiūra ir pasiruošė švęsti: kaip nešvęsi, kai tokia proga – pasaulio pabaiga. Kai kur buvo linksma, nes Kalėdos tarsi privalomos, o pasaulio pabaiga – ne. Ir atėjo ji tik entuziastams, kitiems – ne. Dažniau tokių pasaulio pabaigų, sakė entuziastai, susitiksim per kitą.

O visiems kitiems Kalėdų laikotarpiu galėjo pasirodyti, kad pasaulio pabaiga jau čia, miesto gatvėse. Iš pradžių jos buvo užverstos sniegu, automobilį atsikasti iš ryto dar buvo įmanoma, tik kaip atpažinti, kuris ten tavo. Po to viskas puolė tirpti, sniegai ir ledai suskilinėjo iki mojito konsistencijos, koja klimpo iki kirkšnies, dar po to pašalo ir iš ryto rasdavai pilnas gatves lyno akrobatų, bandančių eiti lynu be karties. Mažiau gabūs jau gulėjo ir ilsėjosi, susmeigę nešulius į artimiausią pusnį. O automobiliai turėjo puikią galimybę nusileisti nuo Parodos kalno dešimtsyk greičiau nei įprastą dieną ir net nestoti prie šviesoforo. Kaip tą viską sutvarkyti valdininkai yra galvoję, tačiau į kai kurias galvas mintys ateina tik tam, kad jose numirtų.

Kūčios ir Kalėdos, žinoma, yra gėris ir grožis, bet kartais mažiau geros ne tik didžiuliu persivalgymo potencialu, o ir neišvengiamais gausių šeimų sąskrydžiais. Tai irgi gražu, tačiau neretai prie stalo bus kokia teta, dvi valandas pasakojanti, kaip gydėsi varikozę, kitame stalo gale pusbrolis iškilmingai vardys naujos audinės galimybes, o po tuo stalu mažieji giminaičiai važinės elnių kinkiniais ir badys tau į pilvą naujai gautu kardu. O Naujųjų šventimas aikštėse man apskritai nepriimtinas, nes kartais tiesiogiai primena pasaulio pabaigą. Ne visada, žinoma, kauniečiai vis labiau sugeba švęsti viešai.

Tad ir švęskime. Kaip kas norime, kur kas norime ir sugebame. Galime ir trankiau, tik kad nebūtų kaip tame anekdote: Kiek jau metų gyvenu pasauly, bet taip ligi šiol ir nežinau, kokia ji – sausio pirmoji!

Su Naujaisiais! Tebus jie jums kuo geresni.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų