Sesers pėdomis

Prasiautusi COVID-19 pandemija buvo apmaldžiusi užsienio studentų srautą į Lietuvą ir į Kauną, tačiau netrukus jis vėl atgijo ir net pranoko buvusią statistiką.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) rinkodarą ir tarptautinę komerciją studijuojantis kartvelas Rezo Mamsikashvili čia atvyko laimėjęs Lietuvos valstybinę stipendiją. Ją pavyko gauti tik iš trečio karto.

„Labai ramus miestas, – Kauną apibūdino pašnekovas, gimtinėje gyvenęs Tbilisyje. – Patinka žmonės, universitetas, dėstytojai. Labai didelių skirtumų čia gyvendamas nepastebiu. Jaučiuosi kaip namie. Na, gal čia aktyvesnis kultūrinis gyvenimas, daugiau koncertų.“

Vaikinas pasakojo, kad  jam patinka lietuvių kalba, ypač gražiai skamba lietuviškos dainos. Jau atrado ir puikių Lietuvos atlikėjų: Jessicą Shy, Vaidą Baumilą. Žavisi lietuvių aistra sportui, ypač krepšiniui.

Baigęs studijas norėtų likti Lietuvoje, po truputį ieško darbo.

Oluwole Joshua Adesina į Kauną studijuoti atvyko sekdamas sesers pramintu taku. Kaune patinka gyvenimo ir studijų kokybė, pats miestas.

Sesuo Kauno technologijos universitete (KTU) baigė naujųjų medijų kalbą, jis šiame universitete pasirinko viešojo valdymo ir pilietinės visuomenės studijas. Dabar jis – jau ketvirtame kurse. Po bakalauro studijų norėtų siekti magistro laipsnio.

Pirmieji įspūdžiai Kaune buvo stiprūs – čia kaip reikiant spaudė šaltukas. To dar niekada nebuvo patyręs.

Nustebino jūsų sveikatos sistema ir tai, kaip aktyviai studentai įtraukiami į praktiką.

Asmeninė misija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto studentė Elmie Esterhuizen atvyko iš Pietų Afrikos Respublikos, Johanesburgo. Lietuvą ir Kauną sako pasirinkusi dėl aukštos medicinos studijų kokybės ir tarptautiškumo. Be to, studijos Lietuvoje finansiškai labiau prieinamos nei Vakarų Europoje.

„Esu kilusi iš su medicina nesusijusios šeimos. Rinkdamasi šią sritį siekiu, kad medicinoje būtų daugiau atjautos, kad medicina būtų  prieinamesnė. Pacientai ne visuomet gali už save pakovoti. Noriu būti svarbaus pokyčio dalimi“, – kalbėjo mergina ir Kauną įvertino kaip idealų didmiesčio pranašumų ir studentiško gyvenimo derinį.

„Kaunas mane nustebino. Iki tol nebuvau aplankiusi nė vienos iš Baltijos šalių, todėl neturėjau labai konkrečių lūkesčių. Žinojau, kad bus kultūrinių ir kitokių skirtumų, kad teks gyventi kitaip, nei esu pratusi. Buvau maloniai nustebinta ir pačios šalies, jos grožio. Ir to, kad Kaunas – labai švarus, saugus, žalias miestas. Čia radau ir istorinių, ir modernių akcentų“, – įspūdžiais dalijosi E. Esterhuizen.

Mergina sako neapsirikusi, kad studijoms pasirinko Kauną. „Nustebino jūsų sveikatos sistema ir tai, kaip aktyviai studentai įtraukiami į praktiką“, – paminėjo studentė. Beje, tai pirmas kartas, kai ji patyrė, ką reiškia keturi metų laikai. „Lietuvoje karštos vasaros ir šaltos žiemos, nuostabus ruduo su spalvingais lapais, gėlėtas pavasaris“, – privalumus žėrė pašnekovė.

Jai naujiena buvo ir Kauno viešasis transportas, bet sako, kad patirtis – tik gera, nors kelis kartus buvo nuvežta ne ten, kur tikėjosi.

Be medicinos studijų, ji turi asmeninę misiją – mokytis lietuvių kalbos, ir ne tik tiek, kiek reikia paskaitoms. „Noriu geriau suprasti pacientus, jų poreikius. Tai padės ir bendraujant su gydytojais lietuviais, kitais studentais, vietiniais gyventojais, padės geriau susipažinti su kultūra, įsilieti į vietos gyvenimą, kartu tai ir mano duoklė bendruomenei“, – sakė E. Esterhuizen.

Jai gražiausias lietuviškas žodis – upė. Mergina juokiasi, kad jis ne tik maloniai skamba, bet ir trumpas, lengva atsiminti.

Dėmesys: M. A. Gutierrez Luna stebisi, kodėl mes apie Kauną tiek nedaug pasakojame pasauliui. / Studentų asmeninių archyvų nuotr.

Vertas pasaulio dėmesio

Maria Alejandra Gutierrez Luna Kaune – jau penktus metus. KTU Statybos ir architektūros fakulteto magistrantė juokavo, kad Kaunas turi didelį trūkumą – prie jo lengva prisirišti ir tada labai gaila išvykti.

Iš Nikaragvos kilusi mergina buvo priimta studijuoti Graikijoje ir Italijoje, tačiau pasirinko Lietuvą dėl trumpesnių studijų ir greitesnio, patogesnio priėmimo proceso. Kaune buvo pasiūlytas ir bendrabutis. Šis miestas jai pasirodė savas, pasijuto kaip namie. Labai malonūs ir mandagūs žmonės. Ji pamėgo ir lietuvišką maistą, pavyzdžiui, cepelinus.

Mergina dar neapsisprendė, ar liks Kaune, Lietuvoje, ar trauks į kurią nors kitą šalį. Jeigu sulauktų darbo pasiūlymų, juos tikrai apsvarstytų.

M. A. Gutierrez Luna daugiau kaip per ketverius metus neblogai pažino Kauną ir stebisi, kodėl mes apie savo miestą ir tai, ką įdomaus, unikalaus jame turime, tiek mažai reklamuojame pasauliui.

Pandemija įtakos neturėjo

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė profesorė Ingrida Janulevičienė skaičiavo, kad užsienio studentų skaičiai šioje aukštojoje mokykloje auga kasmet: 2024 m. planuota priimti 385, o priimti 425 jaunuoliai.

Sumažėjusio susidomėjimo studijomis LSMU nejuto net ir karantino periodu. Prieš karantiną, 2019 m., buvo priimti 328 užsienio studentai, 2020 m. – 342. „Gal net pastebėjome didesnį jaunų žmonių siekį studijuoti sveikatos mokslus, kad ateityje turėtų žinių ir galėtų patys aktyviai prisidėti stabdydami pandemijas“, – komentavo statistiką I. Janulevičienė.

Užsienio studentų priimta į 20 studijų programų anglų kalba. Daugiausia atvykusių – iš Švedijos, Izraelio, Indijos, Vokietijos, Norvegijos. Pastaruoju metu šoktelėjo studentų iš Švedijos ir Norvegijos skaičiai, jie aplenkė Jungtinę Karalystę ir Airiją.

„Turime studentų iš 89 šalių, jau sunku rasti žemėlapyje šalį, iš kurios nebūtų studijuojančių. Kaunas tampa vis patrauklesnis užsienio studentams – daug žalių erdvių, aktyvaus laisvalaikio galimybių; palyginti su sostinėmis, pragyvenimas nedideliame mieste – ekonomiškesnis, susisiekimas – patogesnis“, – vardijo dekanė.

Labiausiai užsienio studentai, anot jos, nustemba, kai pamato, kiek mieste daug studentų, kokios geros sąlygos studijuoti, kokios puikios  universiteto sporto ir laisvalaikio erdvės. Nemažai studentų įsitraukia į įvairias universiteto užklasines veiklas.

Suprasti: E. Esterhuizen, kaip ir kiti studentai, aktyviai mokosi lietuvių kalbos. / Studentų asmeninių archyvų nuotr.

Dėstymo subtilybės

LSMU profesorė pasakojo, kad nuolat tobulinamos studijų programos, ieškoma dėstymo subtilybių, kaip geriau perteikti studijų medžiagą, kad studentai ją geriau įsimintų, kaip padėti jiems sparčiau įgyti praktinių įgūdžių ir kartu – kaip sudominti jauną žmogų.

„Daug pastangų įdėta tobulinant medicinos, odontologijos, veterinarijos simuliacijų centrus – šiandien drąsiai galime konkuruoti su geriausiais sveikatos mokslų universitetais. Studentams lengviau suprasti klinikinę situaciją ir analizuoti pacientą, kai įgūdžiai jau suformuoti praktikuojantis su manekenais ar muliažais“, – teigė I. Janulevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ir Kauno ligoninė, ir Kauno klinikos, kaip universiteto klinikinės bazės, visapusiškai aprėpia žmogaus sveikatos aspektus, o Smulkiųjų ir Stambiųjų gyvūnų klinikose būsimieji veterinarai ir gyvūnų mokslų specialistai susiduria su įvairiausiomis gyvūnų sveikatos problemomis. LSMU Laukinių gyvūnų globos centras suteikia naujų unikalių galimybių studentams pamatyti ir išmokti gelbėti laukinės gamtos pacientus.

Buvau maloniai nustebinta ir pačios šalies, jos grožio. Ir to, kad Kaunas – labai švarus, saugus, žalias miestas. Čia radau ir istorinių, ir modernių akcentų.

Kyla kasmet

KTU Tarptautinių studijų skyriaus vadovė Audronė Račkauskienė taip pat kalbėjo, kad tarptautinių studentų skaičiai universitete kasmet didėja. „Skaičiai ne tik sugrįžo į prieškarantininį lygį, bet ir išaugo. Lyginant 2019–2020 ir 2024–2025 mokslo metus, pirmakursių padaugėjo beveik 2,5 karto.

„Pagrindinės rinkos išlieka tos pačios. Šiuo metu plečiame ir aktyviname talentų pritraukimo veiklas geografinėje Europos erdvėje ir Pietryčių Azijoje“, – teigė A. Račkauskienė.

Kasmet atliekama pirmakursių tarptautinių studentų apklausa rodo, kad didžioji dauguma studentų, rinkdamiesi studijas KTU, renkasi atsižvelgdami į studijų kokybę (85 proc. įvardija tai kaip svarbiausią kriterijų), tikėdamiesi gerų karjeros galimybių pabaigę studijas (76 proc.), pragyvenimo kainą (74 proc.), akademinę universiteto reputaciją (72 proc.). Toliau rikiuojasi tokie kriterijai kaip studijų infrastruktūra, praktikos galimybės, studijų kaina, stojimo paraiškos teikimo eiga ir lengvumas.

„Stengiamės vis daugiau dėmesio telkti į studentų integracijos gerinimą (pvz., lietuvių kalbos ir kultūros kursai, bendruomenės telkimo renginiai kartu SPEAK iniciatyva), planuojame pasiūlyti naujai priimtiems studentams, dar iki atvykstant, telktis į bendruomenes per komunikacijos platformas. Tiek užsienio, tiek mūsų studentams siūlome vis atsinaujinančią KTU infrastruktūrą – modernizuojamus bendrabučius, mokymosi auditorijas, laboratorijas, biblioteką ir kt.“, – vardijo skyriaus vadovė.

Pasirinkimas: O. J. Adesina į Kauną atvyko paskui seserį. / Studentų asmeninių archyvų nuotr.

Sutartis su Mongolija

VDU Tarptautinių ryšių departamento direktorė Ilona Kazlauskaitė palygino, kad šiuo metu VDU nuolatinėse bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose – beveik dvigubai daugiau užsienio šalių piliečių nei 2019 m. Šiais mokslo metais iš viso – 1 162. Prieš penkmetį buvo 665. Dalinių studijų 2024 m. buvo atvykę 751 studentas iš užsienio partnerių universitetų (2019 m. buvo daugiau kaip 501).

Vien pernai rugsėjį į VDU priimta daugiau kaip 470 užsienio šalių piliečių. Daugiausia – iš Ukrainos, Indijos, Maroko, Kazachstano, Azerbaidžano. Atitinkamai 2019 m. – daugiau kaip 240.

Šalių, iš kurių studijuoti į VDU atvyksta studentai, geografija kasmet plečiasi. Iš viso 2024 m. universitete laipsnį suteikiančiose studijų programose studijavo studentai iš 79 pasaulio šalių.

„Pirmą kartą sulaukėme nemažai kandidatų iš Maroko, 2024 m. vasarą pasirašėme sutartį su Mongolijos valstybiniu stipendijų fondu dėl studentų iš Mongolijos studijų VDU ir priėmėme pirmąjį studentą su Mongolijos valstybine stipendija“, – nurodė I. Kazlauskaitė.

Užsienio studentus į Kauną traukia, anot jos, geri kitų atsiliepimai apie studijas čia, gyvas studentiškas miestas, saugumas.

Komentaras

Tadas Stankevičius

„Kaunas IN“ direktorius

Pagal mūsų renkamą informaciją, 2024 m. Kaune studijavo 4 684 užsienio studentai (16 proc. bendro studentų skaičiaus).

Nauda miestui – darant prielaidą, kad užsieniečiai studentai išleidžia 800 eurų per mėnesį ir tai daro dešimt mėnesių per metus, jie vietinę ekonomiką papildo daugiau kaip 37 mln. eurų.  Čia neįtraukti mainų programų (ERASMUS) studentai – juos įskaičiuojant, bendra išlaidų suma galėtų didėti iki 45 mln. eurų.

Kita nauda – studijuojančių ir baigusių studijas studentų galimybės papildyti darbo rinką. Dabar Kaune jų lieka vis dar santykinai maža dalis (5–10 proc.), tačiau, augant miesto ekonominiam potencialui ir atlyginimams, ši dalis didės kartu su tarptautine migracija į miestą.

Apie universitetus – tarptautiški universitetai tampa miesto vizitine kortele siekiant į miestą pritraukti daugiau užsienio talentų, investicijų ir pasaulio dėmesio. Tai, be jokios abejonės, gerina miesto įvaizdį ir kuria pozityvų sniego gniūžtės efektą didinant Kauno tarptautinį konkurencingumą

„Kaunas IN“ atlikto tyrimo metu 79 proc. užsieniečių studentų, besimokančių Kaune, teigė, kad rekomenduotų Kauną kaip studijų miestą savo draugui.