Kaune įgriuvęs tiltas per Nerį vakar pusdieniui paralyžiavo eismą magistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir sukėlė grėsmę, kad per speigus dalis kauniečių liks be šilumos.

Nusėdo per spūstis

Pusę aštuonių ryto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas sulaukė pirmų išsigandusių vairuotojų skambučių. Skambintys pranešė, kad magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda žemyn gerokai smuktelėjo tiltas per Nerį. Į nurodytą vietą nuskubėję patruliai įsitikino, kad Vilniaus kryptimi vedantis tiltas nusmukęs bemaž 20 cm. Tiltas tuoj pat buvo uždarytas. Baiminantis, kad visiškai nenugarmėtų žemyn, uždrausta važiuoti po juo. Visas automobilių eismas nukreiptas per Kauno miestą. Magistralėje susidarė milžiniškos spūstys.

"Tiltas pavojingai kabo. Baiminamės, kad jis nesmuktų dar daugiau", – prieš pietus sakė Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

Po detalesnės apžiūros paaiškėjo, kad avarijos priežastimi tapo vienu metu lūžę tiltą su prietilčiu jungiantys lankstai. Tiltas atsirėmė ant atramos. "Pats tiltas nei sugriuvo, nei sulūžo. Reikia tik truputį suremontuoti ir jis vėl bus kaip naujas. Žemyn jis daugiau nebenukris", – po pirmų ekspertų išvadų kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas.

Vos neliko be šilumos

Pastarosiomis dienomis sniege paskendusio miesto valdžia po raminančių ekspertų išvadų atsiduso. Tilto avarija nepatogumų sukėlė ne tik automobilių vairuotojams. Po juo eina šiluminės trasos, kuriomis šiluma ir karštas vanduo pasiekia Šilainių rajoną.

Smuktelėjęs tiltas jau beveik liečia trasų izoliaciją. Jei jis dar kristų žemyn, trasos gali būti užspaustos ar net nutrauktos. "Kauno energija" vakar vakare nusprendė uždaryti trasą. Šilainiai bus šildomi kitomis trasomis, bet spaudžiant šalčiui jų gali nepakakti. Todėl vakar paleista rezervinė katilinė.

Jei oro temperatūra nenukris daugiau, nei prognozuojama, tikimasi, kad Šilainių gyventojai šildymo ir karšto vandens stygiaus nepajus.

Taip dar nebuvo

Tiltą apžiūrėjusio ir jo išsamesnę ekspertizę darysiančio Transporto ir kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Baublys mano, kad tiltą ir prietiltį jungiančios metalinės dalys paprasčiausiai surūdijo ir neatlaikė labai didelio eismo bei šalčio.

Deformacinis pjūvis, kuriame įvyko avarija, remontuotas 2004 m. Pakeista viršutinė dalis, o tilto lankstai palikti seni, jie ir neatlaikė.

Tiltų būklė nuolat tikrinama, bet vizualiai lankstų pažeidimų pastebėti esą beveik neįmanoma.

Kai kurie tiltų specialistai puse lūpų kalba, kad per pastarąją tilto apžiūrą ekspertai lūžio grėsmę praleido pro akis. G.Viršilas tiltą turinčių apžiūrėti ekspertų nekaltina.

"Kiekvienais metais apžiūrimi visi valstybiniuose keliuose esantys tiltai. Šis tiltas visada buvo geras. Lankstai nutrūksta neretai, juos keičiame, bet niekada Lietuvoje dar nebuvo vienu metu nutrūkę visi tiltą laikantys lankstai. Tai pirmas toks tilto gedimas mūsų šalyje", – sakė G.Viršilas.

Žinovai sako, kad tilto remontas neturėtų būti sunkus. "Tilto konstrukcijos nepažeistos. Reikia tik pakeisti kai kurias detales ir viskas. Čia juokų darbas", – įsitikinęs bendrovės "Kelprojektas" Tiltų skyriaus viršininkas Darius Žickis.

Manoma, kad tiltas bus suremontuotas per tris mėnesius. Kol vyks remontas, eismas bus nukreiptas per greta esantį tiltą. Niekas negali paneigti, kad padidėjus apkrovai jo neištiks šalia esančio tilto likimas.